Katažina neslepia, kad ir gimus vaikams gyvenimas netapo tobulas, nes dideli reikalavimai sau pačiai išliko tie patys.
Katažina išmoko nenuleisti rankų net sunkiausiais gyvenimo momentais, o grožį jai pavyksta skleisti ne tik išvaizda – jis šviečia iš jos akių. Tad natūralios lietuviškos kosmetikos „MANILLA“ komanda ją pakvietė tapti projekto #grožiažymėVIDUS ambasadore.
Pradėjus pokalbį žinoma moteris pirmiausia prisipažįsta, kad gražia savęs turbūt niekada nėra pavadinusi, tačiau tą nuolatos kartoja jos vyras Deivydas. Ji tiesiog visada stengiasi rasti laiko sau, būti pasitempusi, tvarkinga, veikli ir sveika, nes tai jai suteikia laimės. Katažinos įsitikinimu, laiminga moteris – sėkmingos santuokos bei šeimos garantas. Nes ji tokia iškart paverčia ir visą šeimą.
Laukimo laimė ir pokyčiai
Paklausus Katažinos, kada ji jautėsi pati gražiausia, paaiškėja, jog tada, kai dar tik laukė tų dienų, kai „aš“ taps „mes“. Pradedant vestuvėmis, baigiant dvynukų – Kornelijos ir Donato – gimimu. Visgi, pasak atlikėjos, nors vaikai ir šeima suteikė gyvenimui pilnatvę, tačiau užkrovė ir milžinišką atsakomybę dar labiau stengtis, tobulėti ir visur suspėti.
„Aš esu labai jautri ir man po gimdymo hormonai tikrai visiškai pertvarkė protą – iš pradžių nustojau pati save mylėti. Jaučiausi be galo dėkinga ir laiminga, kad turiu nuostabią šeimą, žinojau, kad karjera niekur nepabėgs, bet pati nebepatikau sau. Fizinė būklė buvo sunki – iškart du vaikai, daug nuovargio, pastovus maitinimas.
Prieš nėštumą buvau pripratusi save matyti vienokiame kūne, itin liekną, o besilaukiant man labai stipriai išsitampė oda. Visada buvau reikli sau, todėl iškart norėjosi kažką su savo išvaizda daryti. Tik iš pradžių išsiverkiau, o tada nusiraminau ir supratau, kad jeigu kažkas pačiai savyje nepatinka, reikia tiesiog veikti, o ne sėdėti rankas sudėjusiai. Pradėjau nuo sporto. Nors ir mažais žingsneliais, bet galiausiai grįžau į senąjį savo kūną. Norėjau būti pasitempusi, sveika ir graži mama, o ne savimi nepatenkinta, nelaiminga ir suniurzgusi moteriškė.“
Išskirtinė scenoje
Moteris dalinasi patirtimi, kad kartais gali praeiti nemažai metų, kol suprasi, kad tavo trūkumas tapo privalumu: „Aš labai kompleksavau dėl ilgos nosies su kuprele, galvodavau, kad tokios scenos žmogus negali turėti. Tačiau draugai man sakydavo: „tu tik nieko nedaryk, nes dabar esi išskirtinė. Kitaip būtum kaip visos – vienodos“. Kai atradau savo vietą muzikoje ir nepažįstami žmonės man pradėjo žerti komplimentus, eiti į mano pasirodymus, supratau, kad ne vien dailūs bruožai yra svarbūs.
Mokykloje būdavau pravardžiuojama negražia, beplauke, plike ir nors tada išgyvenau labai skaudžiai, galvoju, kad be šios patirties šiandien nebūčiau tokia stipri ir užtikrinta. Tuo metu nusprendžiau, kad visiems dar parodysiu ir, nepaisydama kitokios išvaizdos, spinduliuosiu grožį, tapsiu dainininke, lipsiu ant scenos ir pasieksiu savo svajones. Kai jauti savo trūkumus tu niekada nenustoji tobulėti. Pasitikėjimas savimi ateina ne kaip duotybė, ne dėl tobulų veido proporcijų, o dėl pasiruošimo ir galėjimo pasikliauti savo jėgomis.
Ir įvairiuose projektuose pasitaikydavo situacijų, kai gaunu dešimtuką, visi ploja, giria, kaip gerai, o aš stoviu visa išraudusi, nes suprantu, kad neužsitarnavau jo, nes neįdėjau visos savęs. O kai žinau, kad atidaviau visas jėgas, patobulėjau, daug išmokau, bet gavau septynetą – ne taip ir skaudu, nes jausmas, kad padarei viską, atneša daug daugiau laimės ir pasitikėjimo savimi.“
Stiprybė – iš artimųjų
Pasidomėjus, kaip nepristigo jėgų, kai sulaukdavo tiek spaudimo ir komentarų iš aplinkinių, Katažina atvira: be tėvų ir artimųjų tos stiprybės nebūtų buvę: „Esu priklausoma nuo saviškių ir, vienareikšmiškai, ramybės man suteikia bendravimas su jais. Kai jaučiuosi blogai – pirmiausia skambinui sesei, mamai arba draugei. Taip pat ir Deivydas moko mane į daug ką žiūrėti paprasčiau, nepriimti visko į širdį, nes kai kažkas blogai, aš visada atsakymų ieškau savyje – niekada nekaltinu kitų.
Kai pradėjau su juo draugauti ir po pirmųjų pasirodymų televizijoje kartu, pasipylė dar daugiau patyčių ir komentarų, bet jis padėjo man likti stipriai. Man labai padeda išsišnekėjimas su artimaisiais. Kai pasidalinu blogomis mintimis su tais, kurie mane myli, kuriems tikrai rūpiu, jos tarytum pranyksta ir kitą dieną verčiu naują, baltą lapą. Tada seka malda – tiek rytinė, tiek vakarinė, kurios metu paprašau stiprybės, jėgų, padėkoju už viską, ką turiu. Ir ypatingai – už savus žmones. Tuomet telieka veikti, daryti, eiti savo keliu ir situacija tikrai pasikeičia į gera. Galiu patvirtinti, jog tada, kai jautiesi blogai, padeda fizinė veikla, sportas, gražinimosi procedūros. Bet jei būni išsekusi emociškai, tas nepadės.“
Atrasti savo
Kitų nuomonė ir patarimai Katažinai svarbūs tada, kai nori sužinoti, kas ne taip jos profesinėje veikloje, kur galima patobulėti – ar tai būtų koncertas, kai žmonės mažiau plojo, ar sceninio įvaizdžio klausimai. Jos teigimu, reikia turėti artimųjų, kurie nebijotų pasakyti tiesos į akis, tačiau nevertėtų pamiršti informacijos filtruoti ir smarkiai įsiklausyti į save.
„Dėl išvaizdos visada labai pasitikiu „Pop Ladies“ kolektyvo nuomone. Tačiau net ir jų patarimai man nėra svarbesni už mano pačios savijautą. Kai pradėjome koncertuoti, labai daug mokiausi, stebėjau, ką jos daro – Natalija žino labai daug gudrybių, kaip geriau pasidažyti, visos nuolat pasitariam, kokią kosmetiką naudoti. Visgi supratau, kad esu labai savita ir man daugelis jų naudojamų dalykų netinka. Pavyzdžiui, merginos išgiria kažkokį kremą, su kuriuo pasitepus jų oda neblizga, o man – atvirkščiai. Joms tinka garbanos, o aš, pasidariusi tokią pačią šukuoseną, sau nepatinku, jaučiuosi blogai. Suvokiau, kad daugelis dalykų tiesiog nėra mano. Jei per daug pasikliauni kitų patarimais, užsidedi tam tikrą kaukę ir nebūni savimi. Norėdama jaustis gerai, turiu žinoti, kad čia aš, o ne kaukė, net jei kažkam ji galbūt atrodo tobula.“
Gražioji šeimos pusė
„Kai mokykloje buvau laikoma bjauriuoju ančiuku, nusprendžiau su tuo nesutikti, tačiau nepradėjau neigti ir ignoruoti grožio industrijos. Juk scena – pramogų sritis, kur žmonėms norisi ir muzika pasimėgauti, ir akis paganyti. Todėl rūpinuosi savimi tikrai daug, keliu sau gana aukštus reikalavimus. Daugelis klaidingai galvoja, kad grožio procedūros yra didelė investicija, net jei atliekamos porą kartų per metus. Aš pastebėjau, kad jos vėliau tikrai atsiperka, nes tampa paskata būti veiklesnei, aktyvesnei, nebijoti bendravimo.
Paradoksas, bet komplimentų dėl grožio daugiausia sulaukiu, kai nueinu į turgelį su paprastai surišta kasyte, nepasidažiusi. Ten man moterys sako: „Dieve, kokia jaunatviška, televizija žmones suprastina – jūs tokia natūraliai graži!“.
O mano vyras kartais juokauja, kad aš esu gražioji, reprezentatyvi mūsų šeimos pusė, nes jis natūraliai – iš vidaus – gražus... Bet juk tikra tiesa, kad žavėtis ir grožėtis kitu žmogumi norisi pirmiausia dėl visų gerųjų, žmogiškųjų savybių, kurios yra jo viduje. Tada jis gražus toks, koks yra.“
