„Jaučiuosi taip, tarsi antrą kartą gimęs“, — dar nespėjęs atsigauti po patirtų išgyvenimų vakar sakė šiaulietis Juozas Korsakas. Jis su sūnumi plaukė kompanijos “DFDS Lisco“ keltu “LISCO Gloria“, kuriame šeštadienį po vidurnakčio kilo gaisras. Vyrai dėkingi likimui, kad laimingo atsitiktinumo ir keleivių geranoriškumo dėka pasiekė krantą.
Po košmariškos nakties ir kelių nemigo naktų vakar tėvas ir sūnus buvo namuose. Pavargę, bet laimingi.
Išgirdo sprogimą
Juozas Korsakas, buvęs ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas, spalio 9-ąją vadina antrąja gimimo diena. Naktį iš penktadienio į šeštadienį su 28 metų sūnumi Vyčiu jis buvo kelte, iš Vokietijos uostamiesčio Kylio plaukusiame į Klaipėdą. Šiauliečiai grįžo iš kelionės automobiliu po Italiją, kurioje J.Korsako sūnus baigė universitetą.
Iš Italijos tėvas su sūnumi grįžo geros nuotaikos. Pravažiavę Alpes, penktadienio vakarą, apie dvyliktą valandą Lietuvos laiku, Kylyje įsėdo į keltą, turėjusį pargabenti juos į Klaipėdą. Palikę automobilį apatiniuose deniuose, kajutėje ruošėsi pailsėti.
Bet prieš tai J. Korsakas nusprendė apsižvalgyti po laivą. Vėliau ši patirtis jam labai pravertė.
„Grįžęs į kajutę, išjungiau šviesą ir ruošiausi miegoti. Staiga išgirdau kažką šaukiant: „Gaisras! Degam!“ Prisimenu, sūnui pasakiau, kad šitokie juokeliai visiškai ne vietoje. Ir tuo metu apačioje kažkas sprogo.“
Gaisras, prisimena J. Korsakas, kelte kilo maždaug pusę pirmos nakties. Dauguma keleivių tuo metu jau buvo beįmingantys.
„Pajutome dūmų kvapą. Supratau, kad čia ne juokai. Skubiai apsirengėme, pasigriebėme dokumentus. Laiko buvo mažai: kompiuteris ir kuprinė liko kajutėje. Bandėme bėgti į denį, bet ten mūsų neįleido, nukreipė į restorano salę,“ — pasakojo J.Korsakas.
Šiaulietis stebėjosi prasta įgulos reakcija į kilusią grėmę keltui ir keleivių gyvybėms.
„Iš pradžių įgula ramino, jog nieko neatsitiko, avarija esą lokalinė. Mačiau, kad bare buvo gesintuvas, bet niekas iš įgulos juo nepasinaudojo gaisrui slopinti. Neleido žmonėms eiti į viršų, į gryną orą. Nebeturėdami, kuo kvėpuoti, dalis keleivių į denį prasiveržė pro šonines duris. Trūko oro, darėsi bloga, todėl vyrai jau norėjo daužyti langus, bet kaip tik tada buvo gautas leidimas lipti ant denio.“
Nuo karščio lydėsi denis
„Greitai dūmų buvo tiek daug, kad atsitūpėme ant žemės — trūko oro,– toliau pasakojo J. Korsakas. Grindys įkaito, pajutau, kad svyla padai. Kažkas patarė suplėšyti antklodes ir sudrėkintus skudurėlius dėti prie burnos ir nosies“.
Šiauliečių akyse trys jauni vaikinai iššoko per bortą, tiesiai į jūrą, nes laivo grindys nuo karščio lydėsi. Vėliau dėkojo Dievui, kad vaikinai buvo išgelbėti.
Laimė, jūra smarkiai nebangavo, nors vėjas buvo. Dauguma keleivių elgėsi gana ramiai. Tiesa kažkas šaukė: „gelbėkit“, kažkas — “paimkit vaiką, praleiskit moteris!..“
„Nors buvome sukaustyti išgąsčio, panikos nebuvo. Viltingai, kad mumis pasirūpins, išgelbės, nuteikė tai, kad buvome nedaug nutolę nuo kranto ir kad pamatėme keturis į pagalbą atskubėjusius laivus“, — prisiminimais dalijosi V.Korsakas.
Netrukus keleiviams buvo pradėtos dalyti gelbėjimosi liemenės. Žmonės stumdydamiesi puolė prie jų, baimindamiesi, kad visiems neužteks.
Anot J. Korsako, buvo akivaizdu, kad daugelis liemenę rankose laiko pirmą kartą ir nežino, kaip ja naudotis. Instruktažo niekas nesuteikė.
„Mes vieną tokią liemenę nusitvėrėm. Bet ką tai reiškia? Vienas plaukikas sakė esą po trijų keturių minučių šaltoje jūroje liemenės nebepadėtų.“
Valtis trankėsi į bortą
Valčių leidimas į vandenį, anot J. Korsako, nevyko sklandžiai: pirmoji, į kurią buvo susodinti moterys ir vaikai, siūbavo į visas puses, kelis kartus trenkėsi į laivo bortą ir atrodė, kad perlūš. Antroji, į kurią pateko ir šiauliečiai, buvo nuleista sėkmingiau, nors irgi siūbavo labai smarkiai.
„Gerai, kad laive buvo daug vairuotojų. Vienas iš jų prie valties prijungė mašinos akumuliatorių. Tai reiškia, kad įgulos nariai ne visi apmokyti, kaip elgtis,“ — J. Korsako nuomone, jeigu ne žmonių pagalba vieni kitiems ir geranoriškumas, galėjo kilti nepalyginti daugiau problemų.
Šiaulietis pasakojo, kad košmarišką naktį apkartino ir gėdą darė kai kurie girti tautiečiai vairuotojai: nesuvokdami situacijos, maištavo, draskėsi, rusiškai keikėsi, makabriškai juokavo, mėtė replikas ir trukdė bendrai drausmei.
Vienas labai stipriai išgėręs vyras buvo išgabentas į krantą greitosios automobiliu. „Šiuo požiūriu kelionė buvo labai blogai organizuota, alkoholio buvo pilnos lentynos. Argi šitaip yra lėktuvuose?“ — retoriškai klausė J. Korsakas.
Kuo galėjo pasibaigti kelionė, tėvas su sūnumi iš esmės suprato tiktai krante, stebėdami, kaip laivas užsidegė atvira liepsna, šaudė „saliutais“ ir sproginėjo ugnies pliūpsniais. Sudegė jame buvę sunkvežimiai, vilkikai, supleškėjo ir įmonės, kurioje dirba V.Korsakas, automobilis. “Ištrūkom pačiu laiku“, — prisimindamas išgyventas akimirkas, ir šiurpo, ir džiaugėsi J. Korsakas.
Nustebino vokiečių organizuotumas
Iš kelto keleiviai buvo nuvežti į vienos pakrantės mokyklos sporto salę, čia gavo po čiužinį ir pernakvojo. „Vokiečiai pavaišino arbata, kava, suteikė medicinos pagalbą, ir aš ją gavau: atšaldė mano apdegusią koją, davė naujus batus ir naują apsiaustą.“
Dėl tvarkos kiekvienam ant rankos tušinuku ar flomasteriu buvo užrašytas numeris, uždėtas antspaudas. Pasirūpinta vertėjais. Nustebino gausybė policijos ir jos pagalbininkų, kurie, sakė abu vyrai, tikrai garbingai visais pasirūpino.
Kitą dieną keleiviai buvo perkelti į prabangų viešbutį. J. Korsakas stebėjosi vokiška tvarka, dėmesiu ir puikiu keleivių maitinimu „keturis ar penkis kartus per dieną“. Keleiviams, kurių dokumentai liko kelte, buvo išduoti laikinieji pasai.
Namo grįžo lėktuvu
Sekmadienį, apie pusiaudienį, šiauliečiai ir dalis keleivių užsakytu lėktuvu buvo parskraidinti į Lietuvą. Dauguma jų išlipo Palangoje, buvo susodinti į „DFDS Lisco“ autobusus ir išvežti namo. Grupė keleivių tuo pačiu lėktuvu išskraidinti į Vilnių.
Tarp grįžusių pirmuoju reisu buvo ir 25 mokinių grupė iš Šilutės su dviem savo mokytojais.
Dalis žmonių lėktuvu į Palangą sekmadienį grįžo popietiniu reisu.
Kiti kelto keleiviai: įgulos nariai, vilkikų vairuotojai bei kelionės keltu po nelaimės nepabūgę keleiviai į Lietuvą sekmadienį vakare grįžo keltu „Lisco Maxima“.
Faktai
* Gaisras iš Kylio į Klaipėdą plaukusiame kelte „Lisco Gloria“ kilo šeštadienį po vidurnakčio. Laivas tuo metu buvo 26 jūrmylės nuo Kylio uosto, į šiaurę nuo Šlezvigo — Holšteino žemės Fehmarn'o salos.
* Vokietijos policijai apklausus ir suregistravus iš degančio kelto išgelbėtus žmones, šeštadienio vakare paaiškėjo, kad sėkmingai evakuoti 249 žmonės, 13 daugiau nei buvo plaukusiųjų sąraše. Dauguma keleivių — 178 — buvo lietuviai. Gaisro metu nukentėjo 28 keleiviai, 6 iš jų — lietuviai. Sunkių sužalojimų žmonėms pavyko išvengti. Dauguma jų apsinuodijo smalkėmis, patyrė šoką, apalpo, vienas susižalojo stiklo šukėmis.
*Trys sužeistieji į ligoninę nuskraidinti sraigtasparniais.
*Gaisras kelte „Lisco Gloria“ šeštadienį po vidurnakčio kilo, kaip įtariama, dėl techninio vieno iš plukdytų krovininių automobilių gedimo.
*Kompanija „DFDS Lisco“ kol kas neįvardija, kokių nuostolių patyrė. Už laivą “LISCO Gloria“ kompanija 2003— iaisiais buvo sumokėjusi 42 milijonus JAV dolerių. Dar 8 milijonus planuota investuoti į jo pertvarkymą.
*Milijonus litų nuostolių skaičiuoja ir Vakarų Lietuvos vežėjai, nuolat plukdantys savo transportą iš Kylio ir į jį.
Sigita STONKIENĖ
