Japonija sustojo ir sustabdė kitus. Paniką šalyje pakeitusi nežinomybė kaišioja pagalius į pasaulio prekybos smagračius.
Nerimas dėl žemės drebėjimo ir cunamio nušluotų miestų, grasanti branduolinė katastrofa pakirto klestintį Japonijos verslą. Šalies užsienio prekybos partneriai liko įkalinti informacijos vakuume ir nežino, kada įmonės atnaujins veiklą ir pasaulinė prekių tiekimo grandinė grįš į normalų ritmą.
Planuoja evakuaciją
Tokijuje praėjusią savaitę daugelis vietos ir tarptautinių kompanijų svarstė planus perkelti savo darbuotojus į saugesnę zoną, kad juos apsaugotų nuo grasančios radiacijos iš Fukušimos-Daichi atominės elektrinės reaktorių, esančių 225 km į Šiaurę nuo Japonijos sostinės. Telefono skambučiai ir elektroniniai laiškai dalies jų vis dar nepasiekia.
Prancūzijos kompanija ,,Air Liquide„, didžiausia pasaulio pramoninių dujų gamintoja, jau perkėlė savo darbuotojus į už 400 km esantį Osakos miestą. Vokietijos automobilių gamintoja BMW siunčia dalį iš savo 800 darbuotojų į Vokietiją, likusius perkelia į saugesnes vietas Japonijoje. JAV esantis ,,Nissan“ padalinys taip pat nebesiunčia savo darbuotojų į branduoliniame pavojuje esančią zoną. Japonijoje ši vietos automobilių gamintoja praėjusį savaitgalį buvo visiškai sustabdžiusi gamybą dėl sutrikusios detalių tiekimo grandinės.
Skaudžiausia – elektronikai
Gamtos stichija Japonijoje bene labiausiai pakirto elektronikos gamintojus. Išmaniųjų telefonų, medicinos prietaisų, planšetinių kompiuterių, fotoaparatų gamybai skirtų mikroschemų sutrikęs tiekimas stabdo visą technologijų pramonę. Dėl šios priežasties keletą savo gamybos linijų jau sustabdė pasaulyje garsi Japonijos kompanija ,,Toshiba".
,,SanDisc„, mikroschemas ir kompiuterines laikmenas su ,,Toshiba“ gaminanti Japonijos įmonė, ketvirtadienį teigė atnaujinusi gamyklų darbą, bet jos atstovai JAV dienraščiui ,,New York Times„ negalėjo užtikrinti, kad nekils sunkumų tiekiant produkciją. ,,Būklei įvertinti prireiks daug dienų ar net savaičių, kai panika nurims“, – teigė įmonės atstovas Mike'as Wongas.
,,Wall Street Journal" duomenimis, dėl stichijos nukentėjo ir „Fujitsu“ gamykla Fukušimos prefektūroje, kur buvo surenkami kompiuteriai ir tarnybinės stotys.
Panašu, kad krizė neaplenks ne tik Japonijos milžinų ,,Hitachi„ ir ,,Sony“, bet ir kai kurių užsienio elektronikos kompanijų. JAV ,,Citi bank„ analitikų teigimu, ši grėsmė kyla kompiuterių gamintojai ,,Apple“. Ji iš Japonijos rinkos gauna apie 8 proc. savo pajamų, bet svarbiausia: dėl puslaidininkių trūkumo gali sutrikti paklausiausių ,,Apple„ prekių – telefono ,,iPhone“ ir planšetinio kompiuterio ,,iPad" – gamyba ir tiekimas.
„Kitą ketvirtį tai gali stipriai paveikti ištisus tiekėjų tinklus“, – pripažino „IHS iSuppli“ analitikas Lenas Jelinekas. Jis pranašauja didelį elektronikos kainų augimą ir detalių deficitą artimiausioje ateityje.
Besitraukiančių užsienio kompanijų planai neaiškūs. Kai kurios jų planuoja stabdyti veiklą net iki pusmečio. Mikroschemas gaminanti JAV įmonė ,,Texas Industries" iš dalies savo veiklą Japonijoje sustabdė net iki liepos, o visą elektronikos dalių tiekimą planuojama atnaujinti tik rugsėjį.
Nerimas neslūgsta
Trumpam paralyžiuotas Japonijos automobilių pramonės sektorius tikisi atnaujinti gamybą šią savaitę, bet nerimas dėl ateities neslūgsta. Skaičiuojama, kad automobilių gamintojos ,,Nissan„, ,,Toyota“, ,,Honda" sustojus gamybai kiekvieną dieną praranda apie 24,7 mln. dolerių. Jei šalies elektros tiekimo sistema nebus iki galo atnaujinta, šie nuostoliai gali dar labiau išaugti.
Net JAV automobilių gamintoja ,,General Motors„ (GM), kuri dėl gamtos katastrofos Japonijoje turėtų tikėtis pelno, sunerimusi, mat jos naujojo hibridinio ,,Chevrolet“ modelio, pagrindinio japoniškojo ,,Toyota Prius" konkurento, gamyba negalima be dalių iš cunamio nuniokotos šalies.
,,Mes nežinome, kaip toliau klostysis situacija. Japonija reikalinga visai automobilių pramonei", – žiniasklaidai teigė GM prezidentas Markas L. Reussas.
Prekyba strigo uostuose
Kovo 11 dieną rytinę Japonijos pakrantę suniokojęs cunamis paralyžiavo keleto didžiųjų uostų darbą, į kuriuos atplukdoma ir transportuojamų į visus Japonijos regionus didžioji dalis vartojimo prekių. ,,Padėtis bloga Šiaurės Rytuose esančiuose uostuose„, – ,,New York Times“ teigė Japonijos uostų asociacijos vadovas Yoshiaki Higuchi.
Dienraščio korespondentas aplankė Minamisanriku bei Ofunato uostus ir teigė, kad jie visiškai nuniokoti. Labiausiai apgadintas Sendai-Šiogamos uostas ypač svarbus tokių elektronikos milžinų, kaip ,,Sony„, ,,Canon“, ,,Pioneer", produkcijos tiekimui. Jame sukoncentruota apie 10 proc. šalies prekybos. Skaičiuojama, kad uosto darbams visiškai atnaujinti prireiks bent pusmečio.
,,Piers Global Intelligence Solutions" jūrų prekybos analitikas Mario Moreno žiniasklaidai teigė, kad būklę vertinti dar anksti, bet prekyba bus apmirusi bent kelis ateinančius mėnesius.
Oro vežėjų situacija taip pat nepataisoma. Krovinių vežimo kompanijų darbas taip pat sutriko dėl žemės drebėjimo padarytos žalos oro uostams. JAV bendrovė ,,FedEx" sustabdė darbą rytinėje Japonijoje ir Tokijuje.
Prisikels su potencija
Britanijos bankas ,,Barclays" prognozuoja, kad gamtos stichija Japonijai padarė žalos už 152–217 mlrd. dolerių. Banko analitikai skaičiuoja, kad atstatymo darbai Japonijai kainuos apie 1–2 proc. BVP
Palyginti su 1995 metais, šalį sukrėtusio Kobės žemės drebėjimo padaryta žala skaičiuojama, kad bent jau artimiausią ketvirtį šalies BVP augs keturis kartus mažiau nei planuota – 0,8 proc.
Tačiau metinio Japonijos BVP prognozių dauguma didžiųjų bankų koreguoti neskuba. Kiek optimistiškiau nuteikia ekonomistų skaičiavimai, kad rekonstrukcijos darbai smarkiai pakels BVP augimo tempus, todėl tai per artimiausius kelerius metus gali paskatinti dar didesnį Japonijos ekonomikos augimą nei prognozuojama. Todėl tikimasi, kad Japonija prisikels su didesnio ekonomikos augimo inercija.
FAKTAI: Japonija
Po 1995 metų žemės drebėjimo Kobės prefektūroje nuostoliai Japonijos ekonomikai siekė 120 mlrd. dolerių.
2010 metais Japonijos puslaidininkių gamintojų pajamos buvo 63,8 mlrd. dolerių ir jie užėmė penktadalį pasaulio puslaidininkių rinkos.
Japonijos centrinis bankas į rinką jau įliejo 55,3 trln. jenų (70 mlrd. dolerių) finansams stabilizuoti.
Finansų grupė ,,Nomura" prognozuoja, kad dėl žemės drebėjimo ir cunamio padarytos žalos šalies ekonomika smuks 0,4 proc.
Japonijos ekonomika sudaro apie 9 proc. nominalaus pasaulinio BVP.
Ingrida Mačiulaitytė
