Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) ketvirtadienį vakare nepaskelbė pirmalaikių rinkimų savo regione, kad sušvelnintų įtampą, kai Madridas imasi priemonių perimti Katalonijos valdymą.
C.Puigdemont'as pareiškė svarstęs pirmalaikių rinkimų skelbimo galimybę ir tokiu būdu užbėgti už akių centrinės vyriausybės sprendimui perimti regiono kontrolę, bet nusprendęs to nedaryti, nes šiuo metu tam „nėra garantijų“.
Pasak jo, regiono parlamentas turės nuspręsti, kaip atsakyti į centrinės vyriausybės planuojamą Katalonijos politinių galių perėmimą po Madrido uždrausto referendumo dėl nepriklausomybės. Parlamento posėdis numatytas vėliau ketvirtadienį.
Daugelis nerimauja, kad šis posėdis reikš dar vieną galimybę regiono atsiskyrimą puoselėjantiems įstatymų leidėjams reikalauti nepriklausomybės deklaravimo.
Kalbėdamas per televiziją katalonų lyderis taip pat paragino siekti dialogo su Madridu, pastarajam ruošiantis perimti regiono kontrolę.
„Aš norėjau skelbti šiuos rinkimus ... Mano pareiga pamėginti išvengti poveikio mūsų institucijoms“ iš Madrido, kuris ketina perimti regiono vyriausybę, policiją, iždą ir visuomeninį transliuotoją, – kalbėjo jis.
„Mano pareiga ir atsakomybė – įvertinti visas galimybes, absoliučiai visas, rasti sprendimą per dialogą, sutartą demokratišką politinio konflikto sprendimą“, – sakė C. Puigdemont'as.
„Niekas negali sakyti, kad katalonai neturi teisės siekti nepriklausomybės“, – tačiau dar pridūrė C. Puigdemontas.
Giliausia per kelis dešimtmečius šalies politinė krizė įsiplieskė po spalio 1-ąją įvykusio referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės, bet centrinė valdžia paskelbė jį negaliojančiu.
Pasak Katalonijos lyderių, nepriklausomybės idėjai pritarė 90 proc. į referendumą atėjusių asmenų. Tačiau plebiscite pasirodė vos 2,3 mln. – 43 procentai – balso teisę turinčių katalonų.
Likus kelioms valandos iki nekantriai laukto C. Puigdemont'o pareiškimo, labai spėliota, kad jis gali paleisti dabartinį parlamentą ir skelbti rink kimimus, kad Madridas būtų priverstas laikytis atokiau.
Dar kiek anksčiau du katalonų įstatymų leidėjai atsistatydino dėl pranešimų, kad bus skelbiami pirmalaikiai rinkimai.
Kiti nuogąstavo, kad Katalonų lyderis paskelbs vienašališkai deklaruos nepriklausomą Katalonijos respubliką. Tačiau jis to nepadarė.
Tūkstančiai katalonų ketvirtadienį Barselonoje žygiavo gatvėmis ir skandavo „nepriklausomybė“, bet buvo ir tokių plakatų – „Puigdemont'as – išdavikas“.
„Gerbiami įstatymai“
Ispanijos vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria (Soraja Saens de Santamarija) pareiškė, kad jos vyriausybė yra pasirengusi pereiti į naują etapą, kuriame būtų „gerbiami įstatymai“.
Ji gynė drastiškas priemones, kurių imasi Madridas Katalonijos valdymui perimti, ir sakė, kad jos yra reikalingos siekiant užtikrinti pagarbą įstatymams.
„Norime pradėti naują etapą, kuriame būtų gerbiami įstatymai“, – sakė ji, kalbėdama Senate, kuris penktadienį balsuos dėl vyriausybės siūlomų priemonių prieš Katalonijos nepriklausomybės siekį.
Pasak Katalonijos lyderių, nepriklausomybės idėjai pritarė 90 proc. į referendumą atėjusių asmenų. Tačiau plebiscite pasirodė vos 2,3 mln. – 43 procentai – balso teisę turinčių katalonų, nes daugelis atsiskyrimo priešininkų nusprendė nebalsuoti referendume, kurį Ispanijos teismai paskelbė neteisėtu.
Po referendumo C. Puigdemont'as vienašališkai paskelbė nepriklausomybę ir iškart ją suspendavo, paraginęs Madridą sėsti prie derybų stalo.
Centrinė vyriausybė savo ruožtu paskelbė, jog ketina pasinaudoti Konstitucijos 155-uoju straipsniu, suteikiančiu jai įgaliojimus susigrąžinti bet kurio maištingo regiono kontrolę.
Straipsnis suteikia vyriausybei miglotas ir dar niekada nenaudotas galias imtis veiksmų, kai iškyla grėsmė šalies „bendrajam interesui“.
Senatas, kuriame daugumą turi ministro pirmininko Mariano Rajoy (Mariano Rachojaus) Liaudies partija, turėtų patvirtinti priemones, atimsiančias iš C. Puigdemont'o ir jo vyriausybės visus įgaliojimus.
Šios priemonės įsigaliotų šeštadienį pusės metų laikotarpiui – kol bus sušaukti nauji rinkimai ir prisaikdintas naujasis Katalonijos parlamentas.
Katalonija yra vienas iš 17 didesnę ar mažesnę autonomiją turinčių Ispanijos regionų.
„Nepriklausomybė ar rinkimai?“
7,5 mln. gyventojų turintis regionas įnirtingai gina savo savitą kalbą bei kultūrą ir ilgą laiką sunkiai siekė autonomijos, kuri buvo atkurta tik po Francisco Franco (Fransisko Franko) diktatūros žlugimo.
Šis pusiau autonominis regionas sukuria maždaug penktadalį visos šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Ispanijos ekonomikos ministras Luisas de Guindosas (Luisas de Gindosas) ketvirtadienį pareiškė, kad vietos valstybės tarnautojai gali „pasipriešinti“ centrinės vyriausybės planams perimti regiono institucijų kontrolę.
„Gali būti, kad bus pasipriešinta“, – radijo stočiai „Cadena Ser“ sakė ministras, paklaustas, kaip 176 tūkst. Katalonijos valstybės tarnautojų reaguoja į Madrido planus.
„Tačiau tikimės, kad (Katalonijos) valstybės tarnautojai, kurie yra itin profesionalūs, žinos, jog bet kokie veiksmai prieš Katalonijos visuomenę bus jai nepalankūs, – pridūrė jis. – Privalu gerbti įstatymus, nes galiausiai pasekmes kentės Katalonijos visuomenė.“
Pasak jo, Katalonijos krizės sukeltos politinės nežinomybės padariniai regiono ekonomikoje bus juntami kelis mėnesius.
„Sumažėjo vartojimas, paralyžiuotos investicijos, bet tai yra logiška, tvyrant didžiulei nežinomybei ir nerimui“, – teigė L. de Guindosas.
Iki ketvirtadienio beveik 1 600 įvairaus dydžio kompanijų perkėlė savo juridinį adresą iš Katalonijos į kitas Ispanijos dalis, rodo Ispanijos įmonių registro duomenys.
