Dauguma blokadų susiformavo prie įvažiavimų į pagrindinius Katalonijos miestus, tarp jų ir sostinėje Barselonoje, ir kai kuriuose pagrindiniuose greitkeliuose, „Twitter“ rašo tarnyba.
Nacionalinė geležinkelių bendrovė „Renfe“ sako, kad dešimtimis vietinių linijų negali važinėti traukiniai, nes protestuotojai blokuoja bėgius. Keletas nacionalinių greitųjų linijų irgi paveiktos – traukinių reisai atšaukti arba nukreipti kitur, praneša „Renfe“.
Šiauriniame Žironos mieste protestuotojai prasiveržė pro policijos užtvaras, kad patektų į pagrindinę traukinių stotį.
Separatistus remiančios profsąjungos surengė streiką dėl precendento neturinčių regiono kontrolės priemonių, kurių ėmėsi Ispanijos centrinė vyriausybė. Politinės partijos ir pilietinės visuomenės grupės ragina darbuotojus vidurdienį ir vakare susiburti pagrindiniuose Katalonijos miestuose rotušių aikštėse visame regione ir protestuoti prieš atleistų separatistų lyderių įkalinimą.
Ispanijos tarnybos perėmė tiesioginį Katalonijos valdymą, kai regiono įstatymų leidėjai spalio 27 dieną paskelbė nepriklausomybės deklaraciją. Kitą mėnesį vyks naujos regiono valdžios rinkimai.
Atstatydintas Katalonijos lyderis Puigdemont'as smerkia ES už pagalbą Ispanijos premjerui
Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) ir Belgijos vyriausybės vadovas Charles'as Michelis (Šarlis Mišelis) trečiadienį keipsis į įstatymų leidėjus dėl Katalonijos krizės, bet šio regiono atstatydintas separatistas lyderis Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) paragino Europos Sąjungą liautis remti „perversmą“ prieš jo tėvynę.
Antradienį C. Puigdemont'as pasmerkė Europos Sąjungos palaikymą M. Rajoy pastangoms užgniaužti Katalonijos mėginimus atsiskirti. Atstatydintas lyderis taip pat paragino savo regiono nepriklausomybę remiančias partijas susivienyti prieš ateinantį mėnesį vyksiančius rinkimus.
„Ar priimsite Katalonijos referendumo rezultatus, ar toliau padėsite ponui Rajoy vykdyti valstybės perversmą“, – Briuselyje klausės C. Puigdemont'as, praeitą mėnesį atstatydintas Madrido, kai Katalonijos parlamentas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę.
C. Puigdemont'as gali būti išduotas Ispanijai, kaltinančiai jį maištu ir antivyriausybine veikla. Antradienį jis kalbėjo renginyje, kuriame dalyvavo apie 200 nepriklausomybę palaikančių katalonų merų, atskridusių į Belgijos sostinę jo paremti.
M. Rajoy ir Ch. Michelis trečiadienį sakys kalbas savo šalių parlamentuose apie didžiausią politinę krizę per Ispanijos demokratinio valdymo keturis dešimtmečius. Katalonijos separatistų asociacijos ir viena profsąjunga savo ruožtu paragino surengti regione visuotinį streiką, o šeštadienį numatoma organizuoti didelę demonstraciją.
Separatistinė krizė įsiplieskė katalonų lyderiams spalio 1-ąją surengus referendumą dėl nepriklausomybės, nepaisant teismo draudimo.
Regiono valdžia teigia, kad 90 proc. dalyvių pasirinko atsiskyrimą nuo Ispanijos, nors tik mažiau kaip pusė balso teisę turinčių žmonių atėjo pareikšti savo valios regione, smarkiai nesutariančiame nepriklausomybės klausimu.
Nereguliuojamą referendumą taip pat mėgino sustabdyti Ispanijos nacionalinė policija, nevengusi šiurkščios jėgos.
Vėliau, spalio 27-ąją, Katalonijos parlamentas paskelbė nepriklausomybę, bet Madridas tą pačią dieną įvedė tiesioginį valdymą pusiau autonominiame regione, atstatydino jo lyderius, paleido parlamentą ir paskelbė, kad regiono valdžios rinkimai vyks gruodžio 21 dieną.
Anksčiau antradienį C. Puigdemont'as paragino nepriklausomybę palaikančias partijas prieš rinkimus susivienyti.
„Neturime kitos išeities, tik eiti visi kartu“, – jis sakė Katalonijos radijui.
Skeldėjantis nepriklausomybės frontas?
Ši krizė smarkiai supriešino katalonus, be to, daugiau kaip 2 000 verslo įmonių perkėlė savo būstines iš turtingo rytinio Ispanijos regiono, turinčio 7,5 mln. gyventojų.
C. Puigdemont'as sakė esantis pasiruošęs kandidatuoti per gruodžio 21-osios rinkimu, bet dar toli gražu neaišku, ar jis iki to laiko sugrįš į savo šalį.
2015 metais separatistų koalicija „Junts pel Si“ („Kartu už „Taip“), sudaryta iš Katalonijos kairiosios respublikonų partijos (Esquerra Republicana de Catalunya, ERC) ir C. Puigdemont'o konservatyvios Katalonijos Europos demokratų partijos (PDeCAT) užsitikrino 72 mandatų daugumą 135 vietų regioniniame parlamente, padedama mažesnės sąjungininkės – kraštutinės kairiosios partijos „Liaudies vienybės kandidatūra“ (Candidatura d'Unitat Popular, CUP).
Tačiau antradienio vakarą ERC atmetė tokios koalicijos scenarijų per artėjančius rinkimus. Partijos atstovo Sergi Sabrios (Seržio Sabrijos) pranešime sakoma: „Kadangi suformuoti išties vieningo sąrašo neįmanoma, sieksime koordinuoti (veiksmus) įvairių kandidatūrų pagrindu.“
Galutinis terminas pateikti oficialius partijų sąrašus sukaks vėliau šį mėnesį, bet politikai Madride įdėmiai stebės, ar nepriklausomybės šalininkų frontas neskeldėja.
„Represijų banga“
Nors 2015 metais separatistai gavo daugumą vietų, už juos balsavo mažiau nei pusė rinkimų dalyvių. Apklausos rodo, kad nepriklausomybės klausimu katalonai smarkiai nesutaria iki šiol.
Pastaroji krizė atnaujino nuogąstavimus, ar Ispanija sugebės atsigauti po finansų krizės. Be to, Madrido pareigūnai kaltinami griebęsi pernelyg griežto atsako.
Praeitą savaitę teismas nusprendė, kad aštuoniems buvusiems katalonų ministrams turi būti skirtas kardomasis įkalinimas, kol bus atliekamas tyrimas dėl įtariamo maišto, antivyriausybinės veiklos ir netinkamo viešųjų lėšų naudojimo.
Pats C. Puigdemont'as ir keturi kiti jo buvę ministrai ateinančią savaitę turės vėl stoti prieš Belgijos teismą, Ispanijai išdavus Europos arešto orderį ir pareikalavus juos išduoti.
Ši krizė kelia didelį nerimą Europos Sąjungoje, anksčiau supurtytai netikėto Didžiosios Britanijos sprendimo trauktis iš Bendrijos.
Atstatydintas lyderis antradienį pareiškė pabėgęs iš Ispanijos, kad išvengtų griežto Madrido susidorojimo.
„Esu visiškai įsitikinęs, kad Ispanijos valstybė ruošėsi aršių represijų ir smurto bangai, už kurią būtume buvę laikomi atsakingais“, – jis sakė Katalonijos radijui, bet toliau šios minties neplėtojo.
Katalonijos nepriklausomybės krizę ispanai dabar laiko antra didžiausia šalies problema po didelio nedarbo lygio, rodo antradienį paskelbta apklausa.
Madride įsikūrusio Sociologinių studijų centro atliktas tyrimas atskleidė, kad 29 proc. respondentų dabar labiau susirūpinę dėl Katalonijos likimo negu dėl korupcijos, keliančios didžiausią nerimą 28,3 proc. apklaustųjų.
Baimintasi, kad Madrido įvestas tiesioginis valdymas Katalonijoje, generuojančioje penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto, gali pakurstyti didelio masto neramumus.
Vis dėlto šie nuogąstavimai kol kas nepasiteisino.
Kita vertus, nepriklausomybės šalininkų organizacijos surengė jau kelis didelius protestus, reikalaudamos paleisti suimtus buvusius ministrus.
Belgija nepatiria krizės dėl atleistojo Katalonijos lyderio, sako šalies premjeras
Belgijos premjeras Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) trečiadienį paneigė pareiškimus, kad jo vyriausybė patiria krizę dėl atstatydinto Katalonijos separatistų lyderio Carleso Puigdemont'o (Karleso Puždemono), bet šis klausimas gali iš naujo įžiebti įtampą dėl Belgijos regionų.
„Politinė krizė vyksta Ispanijoje, ne Belgijoje“, – Belgijos parlamentui sakė Ch. Michelis, kai jo koalicinės vyriausybės nariai, flamandų separatistai, pareiškė palaikymą C. Puigdemont'ui.
C. Puigdemonto buvimas Belgijoje „yra teismų, o ne vyriausybės reikalas“, – Ch. Michelis sakė parlamentarams, kreipdamasis į juos pirmą kartą nuo atleistojo Katalonijos lyderio ir keturių jo ministrų atvykimo į Briuselį spalio 30 dieną.
„Sieksiu užtikrinti, kad nebūtų kišamasi į teismų nepriklausomumą“, – pridūrė jis.
Belgijos teisėjai šiuo metu nagrinėja Europos arešto orderį, pateiktą Ispanijos, reikalaujančios išduoti C. Puigdemont'ą ir kelis buvusius jo vyriausybės ministrus, kaltinamus maištu, antivyriausybine veikla ir neteisėtu viešųjų lėšų naudojimu.
Buvęs Katalonijos lyderis ir keturi jo ministrai į Belgiją pabėgo, kai Ispanija juos pašalino iš pareigų ir įvedė tiesioginį valdymą pusiau autonominiame regione, reaguodama į spalio 27-ąją jo parlamento paskelbtą nepriklausomybę.
Visi penki buvusios vyriausybės nariai penktadienį pasidavė Belgijos teismams. Vėliau jie buvo paleisti su sąlyga, kad nepaliks Belgijos, kol teisėjai peržiūrės Ispanijos prašymą juos išduoti.
Belgijos teisme jie turi pasirodyti lapkričio 17 dieną.
Ši byla sukėlė įtampą tarp Briuselio ir Madrido, taip pat Belgijos vyriausybės viduje. Ši šalis yra susiskirsčiusi į prancūzų ir flamandų dominuojamus regionus.
