Rinkimuose varžysis turtingo, Ispanijos rytuose esančio regiono separatistinio judėjimo lyderiai ir vienybės su Ispanija norintys kandidatai.
Rinkėjai labai mobilizuoti, tikimasi rekordinio jų aktyvumo, bet apklausos rodo, kad parama nepriklausomybės šalininkams ir priešininkams pasiskirsčiusi apylygiai, tad nė viena stovykla aiškios daugumos tikriausiai negaus.
Rinkimus atidžiai stebės Europos Sąjunga, dar neatsigavusi po Didžiosios Britanijos sprendimo išstoti iš Bendrijos ir nerimaujanti dėl ketvirtos pagal dydį euro zonos ekonomikos potencialaus skilimo .
Rinkimai kursto aistras ne tik Katalonijoje, bet ir visoje Ispanijoje. Katalonų parlamentui spalio 27-osios paskelbus nepriklausomybės deklaraciją, Madrido vyriausybė atliko precedento neturintį žingsnį – atėmė regiono autonomiją.
„Tai nėra normalūs rinkimai“, – antradienį vakare vaizdo ryšiu iš Belgijos paskutinio savo šalininkų mitingo dalyviams sakė atstatydintas Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudždemonas).
„Ant kortos pastatyta ne tai, kas gaus daugiausiai balsų, o tai, ar laimės šalis (Katalonija), ar (Ispanijos premjeras Mariano) Rajoy (Marianas Rachojus)“, – pridūrė C. Puigdemont'as.
Jis kartu su keliais bendražygiais į Belgiją išvyko norėdamas išvengti arešto Ispanijoje.
Nepriklausomybė stabdoma
Vis dėlto nepriklausomybės šalininkų stovykla pakrikusi, ir jie tikriausiai įšaldys savo nepriklausomybės siekį, jei ketvirtadienį laimės rinkimus.
„Net jei bus suformuota nepriklausomybę remianti vyriausybė, ji veiks labai atsargiai, nes nenorės prarasti atkurtos katalonų vyriausybės valdžios“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kardifo universiteto istorikas Andrew Dowlingas (Endrius Doulingas).
„Ji nenorės, kad būtų vėl suspenduota“, – pridūrė jis.
Dėl nušalintosios vyriausybės nesėkmingos nepriklausomybės deklaracijos daugiau kaip 3 tūkst. kompanijų perkėlė savo būstines iš šio regiono; naujosios „respublikos“ nepripažino jokia valstybė.
Nors visuomenės apklausos rodo, kad nedidele persvara pirmauja nepriklausomybę remianti kairiųjų partija ERC, rinkėjai pergalę galėtų skirti centristų partijai „Ciudadanos“. Pastarosios charizmatiškoji kandidatė Ines Arrimadas (Ines Arimadas) kampanijos metu akcentavo nepritarimą nacionalizmui.
Ji nori pakeisti C. Puigdemont'ą, Ispanijos teismų kaltinamą antivyriausybine veikla, maištu ir netinkamu valstybės lėšų naudojimu. Šie kaltinimai yra susiję su jo vaidmeniu per kampaniją už nepriklausomybę.
„Esame labai arti savo svajonės įgyvendinimo, – antradienį per šalininkų mitingą viename Barselonos darbininkų klasės rajone sakė I. Arrimadas. – Ketvirtadienį pabusime iš šio košmaro.“
62 metų Miguelis Carillo (Migelis Kariljas), jau seniai remiantis M. Rajoy valdančiąją konservatyviąją Liaudies partiją (PP), sakė, kad šį kartą strateginiais sumetimais balsuos už „Ciudadanos“.
„Mes nenorime respublikos, – sakė jis. – Norime būti vieningi su Ispanija.“
„Ne mūsų respublika!“
Kitas itin keistas Katalonijos rinkimų aspektas buvo C. Puigdemont'o buvusio pavaduotojo Oriolio Junqueraso (Oriolio Žunkeraso) kampanija, vykdyta jam esant kalėjime.
Dabar, kai separatistai varžosi ne tik su vienybės šalininkų partijomis, bet ir tarpusavyje, jo partija ERC rinkimuose dalyvauja savarankiškai.
O. Junquerasui, iš kalėjimo leidžiama paskambinti tik 10 kartų per savaitę, tad jo vadovaujama kampanija buvo itin neįprasta. Politikas davė interviu Katalonijos radijui, siuntinėjo straipsnius, laiškus ir net eilėraščius šalininkams.
O. Junqueraso šalininkai antradienį buvo susirinkę prie jo kalėjimo netoli Madrido ir reikalavo jį paleisti.
Iš ten jie nuvyko į O. Junqueraso miestą – San Visentė dels Hortsą netoli Balselonos, baigiamajam mitingui.
„Jie (vyriausybė) neleido Orioliui Junquerasui dalyvauti rinkimų kampanijoje, nes bijo“, – mitingo dalyviams sakė jo pavaduotoja Marta Rovira.
Tuo metu maždaug 2 tūkst. susirinkusių ERC šalininkų skandavo „Laisvė!“
„Kas čia – idėjų kišimas už grotų? Tai ne mūsų respublika!“ – pridūrė ji.
Aklavietė?
Katalonijos krizė įsisiūbavo spalio 1 dieną, kai dabar jau nušalinta regiono vyriausybė, surengė referendumą dėl nepriklausomybės, nors teismas buvo jį uždraudęs.
Brutalių policijos veiksmų temdomas balsavimas sukėlė didžiausią Ispanijos politinę krizę per kelis pastaruosius dešimtmečius.
Nei separatistai, nei vienybės su Ispanija šalininkai tikriausiai nelaimės lemiamos daugumos 135 vietų regiono parlamente, tad po rinkimų gali vykti ilgos derybos dėl vyriausybės suformavimo.
Jei partijos nesugebės susitarti dėl valdančiosios koalicijos, kitų metų pradžioje Katalonijoje gali būti surengti nauji rinkimai. Tai pratęstų Ispanijos politinę nežinomybę.
