Likus kelioms valandoms iki suplanuotos C. Puigdemonto kalbos, anot BBC padalinio Barselonoje, niekas, net ir artimiausi Katalonijos lyderio pasekėjai, tiksliai negali prognozuoti, ar antradienį bus skelbiama šios Ispanijos autonominės teritorijos nepriklausomybė. Ir net jeigu C. Puigdemontui artimi politikai kažką ir žino, tai jie apie tai nekalba.
Tuo metu dvi didžiausios Europos Sąjungos valstybės Prancūzija ir Vokietija pasisakė už Ispanijos vienybės palaikymą ir prieš Katalonijos planus paskelbti nepriklausomybę.
Ispanijos valdžia, susidūrusi su didžiausia politine krize šalyje nuo 1981-aisiais įvykdyto karinio perversmo bandymo, perspėjo, kad nedelsiant atsakys į bet kokią vienašališką deklaraciją ir imsis priemonių, anot jų pačių, „atstatyti teisingumui ir demokratijai“.
Barselonos merė sunerimusi
Praėjus savaitei po Katalonijoje vykusio referendumo, kurį sutrikdyti visomis įmanomomis priemonės stengėsi Madridas, įtampa persidavė ir turtingiausio Ispanijos regiono klimatui.
Barselonos merė Ada Colau pasiūlė C. Puigdemontui ir Ispanijos premjerui Mariano Rajoy’ui imtis įtampos tarp Katalonijos ir Madrido deeskalacijos. „Aš prašau jų nepriimti sprendimų, kurie gali sunaikinti galimybę pasilikti vietos dialogui ir tarpininkavimui, – pareiškė Barselonos merė. – Tai pats drąsiausias žingsnis, kurį jie dabar gali atlikti“.
Verslas jau balsuoja kojomis
Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad yra stiprinamas ekonominis spaudimas regionui. Dar trys didelės bendrovės svarsto apie savo būstinių iškėlimą iš Katalonijos į kitus Ispanijos rajonus.
Nekilnojamo turto rinkos viena iš lyderių „Inmobiliaria Colonial“ ir bendrovė „Abertis“, kuri užsiima infrastruktūros vystymu, jau priėmė sprendimą perkelti savo pagrindines būstines į Madridą, o telekomunikacijų bendrovė „Cellnex“ pareiškė, kad padarys tą patį, jeigu politinis neapibrėžtumas Katalonijoje ir toliau tęsis.
Leidybos įmonė „Grupo Planeta“ pareiškė, kad perkels savo ofisą iš Barselonos į Madridą, jeigu katalonų parlamentas vienašališkai paskelbs nepriklausomybę.
Ispanijos finansų ministras pareiškė, kad dėl bendrovių persikėlimo yra kalta Katalonijos vadovybė.
ES nepripažins Katalonijos nepriklausomybės
Didžiosios Europos valstybės – Vokietija ir Prancūzija – nusprendė pasinaudoti savo įtaka ir pasisakė prieš Ispanijos susiskaldymą.
Šeštadienį Vokietijos kanclerė Angelas Merkel pokalbio su Ispanijos premjeru Mariano Rajoy’umi metu ne tik patvirtino savo palaikymą Ispanijos vienybei, tačiau ir pasisakė už dialogą tarp dviejų prieštaraujančių pusių.
Prancūzija perspėjo, kad nepripažįsta Katalonijos, jeigu regionas vienašališkai paskelbs nepriklausomybę. Toks nepriklausomybės paskelbimas taip pat reikštų automatinį regiono pasitraukimą iš Europos Sąjungos, pažymėjo prancūzų atstovai.
Kol kas jokių kompromiso požymių tarp centrinė valdžios Madride ir regioninės Katalonijoje, nėra.
Madridas yra sunerimęs dėl to, kad antradienį Katalonijos parlamentas gali balsuoti už nepriklausomybės paskelbimą.
