Alytaus Šv. Benedikto gimnazijoje vyko Nacionalinės katalikiškų mokyklų asociacijos (NKMA) konferencija. Įstaigos direktorius Vytautas Bigaila pasveikino kolegas po vienintelės tokios mokyklos Alytuje stogu, pasidžiaugė neseniai minėtu jubiliejumi ir jį ženklinančiu Eglės Vėlaniškytės paveikslu, vaizduojančiu šv. Benediktą, kurį padovanojo tėvų bendruomenė.
„Užtenka pamatyti vaikus, ir tampa aišku, kad viskas šioje mokykloje gerai", - taip svečiai įvertino juos pasveikinusius Irenos Žiūkienės vadovaujamus jaunuosius šokėjus ir gimnazijos teatro studijos auklėtinių pasirodymą.
Ketvirčiavimo išvengs
Pagrindinė tema, kuriai buvo skirta konferencija, - įstatymų bazė, leidžiant katalikiškoms ugdymo įstaigoms išvengti vadinamojo ketvirčiavimo, vykdomo optimizuojant švietimo įstaigų tinklą. Diskutuoti tikrai yra apie ką, nes naujame Švietimo įstatyme tarp išimtinių mokyklų, kurios galės išlikti dvylikametės ir nepajus vidurinių mokyklų reformos, nebeliko termino „konfesinės“.
Ar termino išbraukimas reiškia, kad katalikiškos mokyklos, kurios nėra nevalstybinės (nevalstybinės - tokios kaip jėzuitų ar pranciškonų), bus priverstos vykdyti reformą - skaidytis į pradines, progimnazijas, gimnazijas ir pagrindines mokyklas?
NKMA pirmininkas, VšĮ Vilniaus jėzuitų gimnazijos direktorius Virgilijus Saulius apgailestavo, kad į konferenciją negalėjo atvykti Teisingumo ministerijos atstovai, kurie galėtų plačiau komentuoti katalikiškoms mokykloms rūpimus teisinius aspektus. Jis pastebėjo, kad po naujo Švietimo įstatymo priėmimo pasigirsta įvairių interpretacijų, tad ši tema - ypač aktuali.
Gelbėjimosi ratas - katalikiškas vardas
Renginyje dalyvavusi Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo organizavimo skyriaus vyresnioji specialistė Stanislava Sabaliauskienė priminė, kad valstybės biudžeto lėšos yra skiriamos du steigėjus - savivaldybę ir katalikų bažnyčią - turinčioms mokykloms, kokia yra ir Šv. Benedikto gimnazija. Jos finansuojamos moksleivio krepšelio principu, kaip ir kitos bendrojo lavinimo mokyklos.
Lietuvoje nėra daug katalikiškų ugdymo įstaigų - apie 30, iš jų 11 - nevalstybinių. Daugiausia katalikiškų mokyklų - Kaune. Ne paslaptis, kad neretai tokio pavadinimo griebiamasi kaip gelbėjimosi rato, kad būtų išlaikyta vidurinė mokykla. Įstatymas leidžia, kad ilgoji 1-12 klasių gimnazija išimties tvarka gali gyvuoti, jei yra viena tokia, užtikrinanti savitos pedagoginės sistemos elementus, kaip Alytuje - katalikiškoji Šv. Benedikto gimnazija.
Savitam ugdymui - žalia gatvė
Priėmus naują Švietimo įstatymą, kuriame tarp išimtinių mokyklų, kurios galės išlikti dvylikametės, nebeliko termino „konfesinės“, o tai reiškia, kad jos nepatenka į išimtinių specializuotų mokyklų sąrašą. Galbūt jos turėtų būti reformuojamos kaip ir visos likusios?
Anot S.Sabaliauskienės, taip neatsitiks, nes religinių bendrijų mokyklos patenka į išimtį, kaip įgyvendinančios savitą pedagoginę sistemą. Kol kas įstatyme yra vardijamos keturios tokios sistemos - Valdorfo, Montessori, Suzuki ir jėzuitų. Po šiuo įstatymo stogu patenka ir katalikiškos mokyklos, tačiau jų savitumą apibrėžiančią sistemą dar reikia parengti.
Visų minėtų savitų pedagoginių elementų turinčių mokyklų auklėtiniams naujas Švietimo įstatymas užtikrina ugdymo tęstinumą, todėl jos gali turėti 1-12 klases po vienu stogu. Lankantieji įprastas mokyklas jas priversti keisti kas ketverius metus - po 4 ir 8 klasės, taigi spėja pasimokyti trijose skirtingose ugdymo įstaigose, kurių nė viena netampa tikrais namais.
Konferencijoje dalyvavusi Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė pabrėžė, kad dviejų steigėjų savito pedagoginio ugdymo sistemos elementų turinčios mokyklos, kokia yra ir katalikiška Šv. Benedikto gimnazija Alytuje, pagal Konstituciją turi atitikti pasaulietinės mokyklos bruožus. Jų yra keletas: pasaulietinis ugdymo turinys, tolerantiškumas ir prieinamumas visų tikėjimų ir netikintiems asmenims, personalui neturi būti keliami reikalavimai, susiję su tikybos išpažinimu ir panašiai.
Saulė Pinkevičienė
