Dalis mūsų politikų ir visuomenės veikėjų, kurie nešioja liberalų ir net dvasingųjų Romos katalikų skiriamuosius ženklus, būtų puikiai pritapę prie sovietinio komjaunimo.
Mokėti įtaigiai kalbėti, susigaudyti tarp vyraujančios mados, sugebėti prisitaikyti prie įsigalėjusios pasaulėžiūros, neišsišokti ir nepriekaištingai „apsiforminus“ gerai ir pasiturinčiai gyventi netoli nuo valdžios. Tokie buvo sovietų komjaunuolių siekiai ir vertybės.
Keičiantis santvarkoms vertybės nelabai kinta. Lietuvos katalikų mokslo akademijos (LKMA) prezidentas Paulius Subačius ir jo veiklos partneris, Seimo narys Mantas Adomėnas, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Politikos komitete posėdžiaująs su profesoriumi Vytautu Landsbergiu – kaip iš akies traukti dabartinių laikų „komjaunuolių“ pavyzdžiai.
Komitetai ir formalumai
Liberalų Sąjūdžio pažibos Gintaro Steponavičiaus vadovaujama Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) yra sudariusi penkis komitetus projektams vadovauti, kuriems skiriamos Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos valstybinės lėšos. Dviem jų, kaip „Balsas.lt savaitei“ pats pripažino, priklauso LKMA dabartinis valdybos pirmininkas P. Subačius.
Ponas P. Subačius kalba apie savo vaidmenį paskirstant bent pusantro milijono litų. „Jūs painiojate, orientuodamiesi pagal įgyvendinamas priemones. Yra sudaryti penki komitetai, o tame, apie kurį jūs klausiate, nesu narys. Dabar negalėčiau atsakyti, ar dalyvavau jo posėdyje, kai buvo sprendžiamas klausimas. Nepamenu, ar ten kalbėjau. Ten, beje, dalyvauja ir visuomeninės organizacijos, ir šiaip žmonės, nes posėdžiai nėra uždari“, – sakė jis.
P. Subačius teigia tiksliai žinąs tik tiek, kad dviem atvejais, kai interesai galėjo būti supainioti – nusišalino nuo balsavimo viename komitetų. Mokėti posėdžiauti ir išsisukti prisidengiant formalumais ir kolektyvine atsakomybe – komjaunuoliškas privalumas, neišdylantis net laikui bėgant.
ŠMM "Balsas.lt" atsiųstame atsakyme nurodo, jog komitetui, kuris sprendė, ar skirti europines lėšas, vadovavo ŠMM viceministrė Nerija Putinaitė, jos pavaduotoju buvo paskirtas P. Subačius. Tiesa, jis, kaip pažymima ŠMM atsakyme, iš tiesų reikiamu momentu, viename iš svarstymų, ėmė ir nusišalino. Nė vienas komiteto narys, sprendžiant europinių pinigų dalybas LKMA nesusilaikė ir nebalsavo prieš.
Pasiklausius P. Subačiaus aiškinimų, verta prisiminti, kad jau anksčiau žiniasklaidai panašiai kalbėjo M. Adomėnas, pats nežinantis ir visuomenei aiškiai negalintis papasakoti, yra jis ar nėra Demokratinės politikos instituto (DPI), tapusio „atsitiktiniu“ LKMA verslo partneriu, prezidentas, kai iškilo švelnia korupcija ar bent jau nesuderintais viešaisiais bei privačiaisiais interesais kvepiantis aukštųjų mokyklų reitingavimo klausimas. Žiniasklaida jau paviešino, kad aname projekte LKMA ir DPI vadovai partneriais per ŠMM tapo neva visiškai atsitiktinai. Pasirodo, atsitiktinumų daugėja. Formaliąją jų pusę „Balsas.lt savaitei“ žada patikslinti kiek sutrikęs ŠMM komunikacijos skyrius, bet kai kas jau yra vieša paslaptis.
Projektai – paukščių kalba
Pasirodo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), bet ne TS-LKD priežiūros komiteto dėmesio sulaukęs sumanymas už milijoną litų per metus nustatinėti skirtumus tarp Vilniaus ir Šiaulių universitetų, nėra vienintelis įtartinas atvejis.
Jau minėjome, kad P. Subačių kalbinome dėl jo vaidmens ES skirstant struktūrinių fondų lėšas. Projektai ir temos, kuriems skiriami pinigai, surašyti labai sudėtinga paukščių kalba. Pavyzdžiui: „Veiksmų programa: žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa; Veiksmų programos prioritetas: tyrėjų gebėjimo stiprinimas.“ Toliau – dar porą eiliniam lietuviui sunkiai įkandamų sąvokų ir vienas daug lengviau suprantamas sutapimas: ŠMM atrinko projektą, kurio vykdytojas yra Lietuvos mokslų akademija, o partneris – ta pati LKMA, vadovaujama ŠMM oficialaus konsultanto P. Subačiaus, kuris neprisimena, ar dalyvavo kokiame nors posėdyje, kai apie tai buvo svarstoma. Tačiau tai, galbūt, smulkmena, juk ministerija savo konsultanto vadovaujamai įstaigai skiria tik 1 384 074,52 litų.
Krikštatėviai ir sūnūs
Viskas gali tiesiog sutapti – P. Subačius oficialiai konsultuoja G. Steponavičiaus vadovaujamą ŠMM ir bendradarbiauja su M. Adomėno DPI, kuris laimi ministerijos konkursą neaiškiai apibrėžtam universitetų reitinguoti. O ar gali sutapti vėl? Pasirodo, taip. Yra ir daugiau sutapimų.
Ženkli katalikiškos ir labai akademiškos LKMA narių dalis bendradarbiauja su „Naujojo židinio-Aidų“ redakcija, daugelį metų dosniai šelpiama Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo. P. Subačius ir M. Adomėnas čia irgi kartu. Atsitiktinai ar neatsitiktinai?
M. Adomėnas juokiasi, kai jį pavadina „akademinės mafijai“ priklausančiu žmogumi. „Kokia čia mafija. Nejau negali žmogus turėti krikštatėvio (Vytautas Ališauskas – „Naujojo židinio“ buvusi galva, dabartinis ambasadorius prieš Šventojo sosto, yra M. Adomėno krikštatėvis – red. past.). Su P. Subačiumi taip pat nesame draugai, tik kolegos“, – aiškina politikas.
Galima M. Adomėno svarstymus pratęsti – krikštatėvių kartais netgi reikia. Antai tas pats P. Subačius kartu su advokate Renata Beržanskiene tapo ministro G. Steponavičiaus dukters Urtės krikštatėviais. Viena redakcija, viena akademija, vienas biudžetas, vienas ir tas pats kryžius...
Pridėjus prie to P. Subačiaus komjaunuolišką praeitį, kuri irgi niekam nėra paslaptis, gauname kažką panašaus į anų laikų komjaunuolių būrelį. Ir lyg tyčia greta milijoninių sumų. Beje, buvusi politinė biografija nėra tokia svarbi – sakoma, kad buvęs komunistų vadas velionis Algirdas Mykolas Brazauskas slapta tuokėsi bažnyčioje. Jaunieji jo pasekėjai, pasirinkę kitas partijas arba visuomenines organizacijas, gali atkirsti, kad širdyje visuomet tikėjo Dievą.
Patriarchas priekaištų neturi
Skandalai dėl galimai neskaidriai laimėtų valdžios administruotų konkursų – lyg ir smūgis TS-LKD reputacijai. Tačiau įtakingo konservatoriaus krikdemo M. Adomėno neskuba smerkti nei partijos lyderis Andrius Kubilius, nei TS-LKD patriarchas profesorius V. Landsbergis. Tiesa, ne paslaptis, kad pastarojo globa M. Adomėną ir iškėlė į TS-LKD viršūnę.
Tad neatsitiktinai M. Adomėnas yra visiškai ramus ir užtikrintas: „Kuo greičiau STT viską ištirs, tuo geriau. Tuomet paaiškės, kad čia nieko nėra, nes iš tiesų nieko nėra.“
TS-LKD lyderiai apie M. Adomėną nėra pasakę nė vieno blogo žodžio, o partijos viduje, kas turėtų būti įprasta, nė nepradėtas tyrimas dėl M. Adomėno galimų neskaidrių ryšių ir nusikaltimų. Skandalo herojus „Balsas.lt savaitei“ išsitaria: partijos lyderiai į šią istoriją (kaip ir jis pats) numojo ranka. Jis neneigė apie tai kalbėjęsis su premjeru A. Kubiliumi: „Tačiau, atvirai kalbant, barti tikrai negavau. V. Landsbergio taip pat dar nemačiau. Manau, jei jis turėtų ką pasakyti, jau būtų davęs ženklą“, – ramiai aiškina politikas.
Būti jaukioje vyresniųjų partijos brolių užuovėjoje, neprieštarauti jų priesakams ir tikėtis, kad tau bus leista neprisiminti, kuriame komitete buvai ir ką kalbėjai, – svarbus įgūdis. Sakytume, komjaunuoliškas.
TIK FAKTAI:
LKMA Mantas Adomėnas dar 2009 metų kovo mėnesį oficialiai reikalavo skirti valstybės finansavimą, įrašant atitinkamą punktą į Mokslo ir studijų įstatymo naują redakciją.
M. Adomėno ir jo bendražygių veikla susidomėti buvo priversta ir Generalinė prokuratūra, STT. Išsiaiškinti, ar M. Adomėno veikloje nėra korupcijos požymių, prašė visuomenininkai, kai kurie Seimo nariai, tad Generalinė prokuratūra buvo priversta šia istorija pasidomėti – STT prokurorų prašymu aiškinasi, ar M. Adomėno veikloje nėra korupcijos požymių.
Ar ŠMM ir DPI konkursas dėl Lietuvos universitetų reitingų skaidrus, aiškinasi jau dvi savaites. Kaip „Balsas.lt“ informavo STT atstovė spaudai, institucija savo verdiktą žada pateikti liepos pabaigoje.
„Paryžiuje jis perka skrybėles, Londone ar Kembridže – knygas ar mažas kišenines nosinaites, parkerio rašalą – Venecijoje, o cigarus – Romoje ar Neapolyje. Tokių skrybėlių, cigarų ar ypatingo rašalo Lietuvoje docentas paprasčiausiai neranda...“, – tai tik keletas Kembridžo daktaro M. Adomėno portreto potėpių, spaudoje aprašytų dar 2007-aisiais.
Elegantiški kostiumai ir išskirtiniai kaklaryšiai, šampanas ryte, aštuntojo dešimtmečio ryškus raudonas „Marcedes-Benz“ kabrioletas – M. Adomėnas visąlaik siekia būti išskirtinis. Jis – taip pat ir vertėjas, regis, mėgstantis antikinius tekstus apie vyrų draugystę. Jų galime rasti M. Adomėno tinklalapyje.
Naujausioje turto deklaracijoje už 2008 metus M. Adomėnas nurodo valdąs kiek daugiau nei 1 mln. litų vertės turtą, yra susitaupęs beveik 100 tūkstančių. Jo žmona Viktorija – taip pat milijonierė, valdanti turto už beveik 1,5 mln. litų, turinti 36 tūkst. litų santaupų. Tiesa, Adomėnų pečius vis dar slegia kiek daugiau nei 1 mln. litų siekianti paskola būstui. Sudėjus išeina beveik tiek pat, kiek DPI su partneriais gaus už universitetų reitingus.
Vienintelis Seime dirbantis Kembridžo daktaras sako, kad jo turtais stebėtis neverta: „Nepamirškite, kad aš aštuonerius metus gyvenau ir dirbau Jungtinėje Karalystėje, buvau Kembridžo dėstytojas ir gavau atlyginimą. Prieš krizę ir aš, ir žmona labai brangiai pardavėme butus, kurie buvo senamiestyje.“
Projektų atrankos komitetas sudarytas remiantis 2010 m. vasario 4 d. ŠMM ministro įsakymu Nr. V-172 „Dėl Tyrėjų karjeros programos projektų atrankos komiteto sudarymo“
1. Komiteto nariai:
Nerija Putinaitė – švietimo ir mokslo viceministrė, Komiteto pirmininkė;
Paulius Subačius – švietimo ir mokslo ministro visuomeninis konsultantas, Komiteto pirmininkės pavaduotojas;
Albetras Žalys – Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų depratamento direktorius;
Aurimas Morkūnas – Švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento direktorius. (Gražina Rupeikaitė, ŠMM Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento Europos Sąjungos paramos valdymo skyriaus vedėja, pavaduojanti Aurimą Morkūną).
