Vėl garsiai prabilus apie poreikį mažinti šešėlinės ekonomikos mastą šalies turgavietėse įvedant kasos aparatus, patys prekeiviai neabejoja, kad taip didieji mėsos perdirbėjai bando panaikinti kliūtį, neleidžiančią jiems didinti kainų.
Šalies valdžia apie griežtesnę apskaitą turguose kalbėjo dar prieš metus, tačiau vėliau kasos aparatų idėjos buvo atsisakyta. Paskutiniuoju metu vėl užvirė diskusijos dėl jų reikiamybės.
Už tokį žingsnį garsiai pasisako didieji mėsos perdirbėjai. Anot jų, kasos aparatai padėtų kovoti su šešėline ekonomika, kurios mastas vis auga. Kiaulių augintojai pateikia įrodymus - Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos duomenimis, oficialiai mūsų šalyje pagaminama ir importuojama 28 kg kiaulienos vienam gyventojui per metus, tuo tarpu, Statistikos departamento duomenimis, suvalgoma 48 kg šios mėsos.
Savo apskaičiavimus pateikia ir Lietuvos paukštininkystės asociacija. Jos duomenimis, padidėjus PVM paukštienos suvartojimas mūsų šalyje krito maždaug 10 proc. - nuo 25,5 iki 23,5 kg vienam gyventojui per metus.
Asociacijų nuomone, šie pavyzdžiai rodo, jog dalis importuojamos mėsos, realizuojamos turgavietėse, nėra apskaitoma, valstybei nesumokami mokesčiai, o šešėlinė ekonomika pučiasi.
Tačiau turgavietes administruojančių įmonių atstovų ir pačių prekiautojų nuomonė visiškai kitokia - apskaita turgavietėse esanti ypač griežta, o kovoti su "šešėliu" pradedama ne nuo to galo. Įvedus kasos aparatus nukentėtų ir pirkėjas, nes mėsa pabrangtų, ir turgaus prekiautojai, kurių ne vienas papildytų darbo biržos klientų gretas.
Sąlygos - ne parduotuvės
Pasak bendrovės "Naujasis turgus" direktoriaus Liudo Butauto, įvedus kasos aparatus kiltų rūpesčių, kur juos pastatyti, kaip prijungti elektrą, kur saugoti po darbo dienos.
"Rastume jiems bendrą kambarį, tačiau palikti jame kasos aparatus būtų nesaugu. Kiekvienas prekiautojas savo aparatą kasdien turėtų vežiotis kartu", - dėmesį į nepatogumus atkreipia direktorius.
Turgaus prekiautojus gąsdina ir papildomų popierių pildymas. Anot naujajame turguje mėsa prekiaujančios Rėdos Pinkienės, daugelis prekeivių atvažiuoja į uostamiesčio turgus iš rajonų, taigi keltis tenka labai anksti, o po darbo trūksta ir laiko, ir jėgų pildyti netgi tuos dokumentus, kuriuos priklauso dabar. Įvedus griežtą apskaitą tokio darbo krūvis dar labiau išaugtų.
Įmonės "Senasis turgus" direktorė Ramutė Kubilienė pabrėžia ir tai, jog turguje prekiauja nemažai pagyvenusių žmonių, kuriems ir dabartinis "popierizmas" yra sunkiai įveikiamas, ką jau kalbėti apie kasos aparatus - juk tai ne koks nors fotoaparatas, jį reikia ir užregistruoti mokesčių inspekcijoje, ir pildyti kasos knygą, ir, žinoma, samdytis privalomą kasos aparato prižiūrėtoją.
"Į turgų vasarą padirbėti porą mėnesių po mokslų ateina ir jaunimas. Ką, ir jiems įsigyti kasos aparatus?" - kraipė galvą R. Kubilienė.
Be to, anot jos, turgaus sąlygos - ne parduotuvės. Čia būna ir šalta, ir karšta, ir rankos šlapios, o aparatas jautrus - tuoj gali ką nors ne taip įmušti.
"Kas čia per kalbos apie tai, kad turgaus prekiautojai nemoka PVM? Jie moka jiems priskirtus mokesčius įstatymų numatyta tvarka, - pabrėžė R. Kubilienė. - Puolimas turgaviečių atžvilgiu yra negarbingas. Kodėl turgavietės turi būti vienodinamos su prekybos centrais?"
Be verslo liudijimo, kainuojančio 1440 litų metams, kas mėnesį turgaus prekiautojams tenka mokėti 72 litų privalomojo sveikatos draudimo mokestį ir dar 180 litų - "Sodrai". Nepaisant sumokamų mokesčių, dirbantieji pagal verslo liudijimus negali džiaugtis socialinėmis garantijomis.
Pasak naujajame turguje prekiaujančio Artūro Girdenio, praėjusiais metais jam teko patirti operaciją - teko gerokai pakratyti piniginę.
"Ligoninėje sako: "Kaip su jumis, dirbančiais pagal verslo liudijimus, yra sunku." Bet mes juk viską sumokame, tik patys negauname nieko", - sakė jis.
Išeitis - pakelti mokestį
Turgaus prekiautojai neabejoja, kad kasos aparatai atsigręžtų ir prieš pačius vartotojus, ir prieš smulkius ūkininkus, t. y. paprastus kaimo žmones, užauginančius parduoti vieną kitą kiaulę.
Anot R. Pinkienės ir A. Girdenio, didieji mėsos perdirbėjai kiaulių iš pavienių augintojų net nesuperka, nes jiems neapsimoka - verčiau atsiveža iš Lenkijos.
"Mes esame didžiausias kainų kėlimo stabdys. Žmonės, atėję į turgų, gali derėtis, pigiau įsigyti mėsos. Jeigu mes išeisime, didieji perdirbėjai laimės. Jie pristatys turguje kasos aparatų ir valdys kainas", - sakė prekiautojai.
Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad turguje kontrolė ypač griežta - tikrintojų devynios galybės. Jeigu turguose tiek jau daug tos nelegalios produkcijos, anot turgavietes administruojančių įmonių atstovų, savo darbą turėtų dirbti muitinė.
Beje, pasak L. Butauto, bent jau uostamiestyje, kurį nuo Lenkijos skiria didesnis atstumas nei Vilnių, lenkiška ar iš kitų šalių atkeliavusi šviežia mėsa - retenybė. Na, o rūkytus gaminius į turgavietes tiekia patys didieji mėsos perdirbėjai - jų produkcija užima didžiąją dalį.
Prekiautojams tik šypseną kelia perdirbėjų kalbos apie turgavietėse vartomus milijonus.
"Tegul ateina čia ir pabando prekiauti, - kvietė jie. - Vietos yra. Pamatys, kokie čia milijonai. Dirbti sunku, bet ką daryti? Darbų tai dabar nėra."
R. Kubilienė ir L. Butautas svarsto, jog išeitis galėtų būti papildomas mokestis - ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika, t. y. valstybė gautų garantuotų pajamų, o prekiautojai nebūtų taip apsunkinti, kaip įvedus kasos aparatus.
Pasak L. Butauto, būtų galima, pavyzdžiui, pridėti dar 200 litų prie dirbančiųjų su verslo liudijimais kiekvieną mėnesį mokamų mokesčių. Valstybė tada tikrai gautų pajamų, o įvedus kasos aparatus to nebūtinai reikėtų tikėtis.
"Šešėlis" tik padidėtų"
Giedrius KADZIAUSKAS, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas:
Šešėlinė ekonomika - sudėtinga problema, vienu nukirtimu jos neišspręsi. Valstybė yra sugalvojusi, jog prasminga, kad smulkiojo verslo atstovai nebūtų prispausti finansinės bei biurokratinės naštos įsigydami kasos aparatus ir pildydami popierius. Įvedus turgavietėse kasos aparatus tikriausiai būtų atvirkštinis variantas, nei tikimasi - nemažai žmonių prarastų pragyvenimo šaltinį, "šešėlis" padidėtų. Galbūt klausimas yra dėl kasos aparatų atskiroms veikloms? Pavyzdžiui, pramoninėms prekėms, mėsai. Problema yra dėl nesukontroliuojamo kiekio, t. y. dėl viršijamos 100 tūkst. litų sumos, kurios per metus nesuprekiaujantys verslininkai nėra PVM mokėtojai. Tačiau kontroliuoti reikia ne tą, kuris stovi turgavietėje - jis turės motyvacijos parduodamas nemušti į kasą. Vertėtų kontroliuoti tuos, kurie parduoda produkciją galutiniam pardavėjui, stovinčiam turguje. Juk ne kiekvienas turgaus prekeivis pats važiuoja į Lenkiją pirkti. Be to, tų tarpinių pardavėjų yra ne tiek daug, taigi reikėtų kontroliuoti tuos, kuriuos galima fiziškai užčiuopti ir kurių yra mažiau. O įdiegę turguose kasos aparatus problemos neišspręsime.
"Tvarka turės būti pakeista"
Andrej CUKANOV, Klaipėdos AVMI viršininko pavaduotojas:
VMI pozicija tokia, kad kasos aparatai turgavietėse galėtų padėti gerinti mokestinę drausmę, tačiau tai nėra panacėja prieš šešėlinę nesąžiningų verslininkų veiklą - nesąžiningas prekeivis gali parduoti prekes be fiskalinio dokumento, t. y. nemušdamas čekio. VMI mano, kad turgų administracijos turėtų griežtinti prekiaujamos produkcijos apskaitą - kontroliuoti, kad į turgavietes nepakliūtų prekių be apskaitos dokumentų ir pan.
Jei kasos aparatų įvedimas turgavietėse bus reglamentuotas tam tikrais norminiais aktais, atitinkamai turės būti pakeista ir tvarka, numatanti jų įrengimo, naudojimo turgavietėse bei aptarnavimo ypatumus.
"Kalbos apie PVM - spekuliacija"
Donatas BOTYRIUS, Lietuvos smulkiųjų verslininkų prekybininkų asociacijos pirmininko pavaduotojas:
PVM - lašas jūroje, turint omenyje, kad turgaus prekiautojai negauna socialinių garantijų, kompensacijų už šildymą ir pan., o per mėnesį vienas žmogus sumoka apie 500-700 litų mokesčių.
Turgaviečių kaltinimas, kad produkcija neapskaitoma ir nesumokamas PVM, yra spekuliacija. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys, suprekiaujantys iki 100 tūkst. litų per metus, neprivalo registruotis PVM mokėtojais. Dauguma prekiaujančių turguje perka iš stambiųjų gamintojų ir importuotojų, taigi PVM yra sumokamas. Nuo liepos įsigaliojo nauja tvarka, turinti užkirsti kelią įsivežimams iš Lenkijos - verslo liudijimo turėtojas negali parduoti maisto produktų kitam verslo liudijimo turėtojui, tik prekiauti pats. Apie žalią mėsą nėra nė kalbos - neapsimoka. Ją įveža tik įmonės, o jos visada sumoka PVM skirtumą.
Dėl šešėlinės ekonomikos galiu pasakyti, kad įmonėse jai klestėti yra kur kas geresnės sąlygos, nes turgaus prekiautojus, kitaip nei vyksta įmonėse, kasdien tikrina pašalinis žmogus. Turgaus administracija kontroliuoja griežtai, nes jai gresia baudos. Turgavietėse pažeidimų padaroma keliskart mažiau nei prekybos centruose. Jose - pavyzdinė tvarka. Žinoma, visur gali pasitaikyti visko, bet įmonėse galimybė pažeidinėti yra didesnė, nes ten nekontroliuoja administracija.
Įvedus kasos aparatus šešėlinės ekonomikos nesumažės, tik žmonės turguje mažiau uždirbs nekalbant jau apie tai, kad tokia apskaita sudėtinga. Vartotojas nukentės, nes augs kaštai, mažės konkurencija. Turguose dirba apie 40 tūkst. žmonių - jei juos išvarysi, nueis į darbo biržą.
Giedrė NORVILAITĖ
