Kašmyras legendomis apipintas ne šiaip sau: tai iš tiesų prabangos ir aukščiausios kokybės simbolis. Jeigu laikrodis, telefonas ar automobilis vyro statusą demonstruoja labai tiesmukai, tai plonytis kašmyro megztinis ar paltas – gerokai subtiliau ir rafinuočiau. Nenuostabu, kad praeitame amžiuje būta laikotarpių, kai proletariškai nusiteikę piliečiai niekino kašmyro gaminius, laikydami juos pačia tikriausia buržuazijos išraiška.
Nė vienas kitas audinys negali būti toks lengvas, švelnus, minkštas ir kartu šiltas kaip kašmyras. Neretai klystama teigiant, kad kašmyro siūlas išgaunamas iš kašmyro ožkų vilnos. Tiesą sakant, vejamas jis ne iš vilnos, o iš šilčiausios ožkos kailio dalies – pavilnės, kurią nuo gyvulių nupeša pirštais arba specialiomis šukomis iššukuoja po žiemos šalčių, kai šiltoji kailio dalis ožkai tampa nebereikalinga. Ir tos pavilnės kažin kiek nebūna – nuo vieno gyvulio pavyksta nupešti 100, daugiausia 200 gramų. O juk vienam kašmyro megztiniui numegzti reikia bent 4–6 gyvūnų pavilnės, kurią ožkos augino visą žiemą; jei megztinis ilgesnis, susagstomas, siūlas suktas iš 10 gijų, tai jam gali prireikti ir 20 ožkų pavilnės!
Tarsi to nebūtų gana, kašmyrinės ožkos gyvena ir kokybišką pavilnę užsiaugina tik tam tikrose pasaulio teritorijose – tose, kur tvyro atšiaurios klimatinės sąlygos, o metinis temperatūrų svyravimas gali būti 70–90 laipsnių. Tik esant tokiam temperatūrų režimui laukinės ožkos Himalajuose, Kašmyro rajone, seniausiais laikais užsiaugindavo plonutį, minkštutį pūką – pavilnę, esančią po šiurkščia viršutine vilna.
Pirmieji šios pavilnės vertę suvokė persų pirkliai, pavadinę ją „pašmina“. Kašmyro valdovas tučtuojau pareiškė, kad jam priklauso visa Himalajų „pašmina“, tad jo turtai netrukus padvigubėjo. Kašmyriečiai iš persų meistrų išmoko, kaip reikia teisingai iššukuoti pavilnę, atrinkti tik pačias ilgiausias ir ploniausias gijas, baltas atskirti nuo pilkų, rudų, o tada austi didžiulius šiltus šalikus, kuriuos ilgainiui taip pat praminė „pašminomis“. Pačios geriausios ir ploniausios „pašminos“ buvo audžiamos iš balto kašmyro – jis iki šiol yra laikomas pačiu kokybiškiausiu ir, atitinkamai, brangiausiu.
Maždaug XVIII amžiuje Carpa Hircus veislės kašmyrinės ožkos iš Kašmyro regiono buvo perkeltos į Mongoliją: šioje šalyje iki dabar auginamos pačios geriausios ožkos, iš kurių gaunamas brangiausias ir kokybiškiausias pasaulio kašmyras – ožkoms puikiai tiko rūsčios Gobio dykumos sąlygos. Vidinės Mongolijos regionas, šiuo metu priklausantis Kinijai, yra vieta, kur surenkama daugiausiai kašmyro – apie 60 proc. visos pasaulio produkcijos. Dar 25 proc. rinkai tiekia Mongolija, 10 proc. – Iranas ir Afganistanas, 5 proc. – Vidurinė Azija, Turkija, Australija, Naujoji Zelandija, Pakistanas.
Kaip ir bet kuri kita prabangos prekė, kašmyras netrukus buvo apipintas legendomis. Viena jų pasakoja, kad į Europą kašmyrą pirmasis atgabeno Napoleonas, kai grįždamas po pergalingo žygio iš Egipto kašmyrinį šaliką parvežė savo mylimajai Žozefinai. Imperatorė labai susižavėjo kašmyru: jos garderobe netrukus atsirado įvairių spalvų ir formų kašmyro šalikai. Teigiama, kad nuo to laiko Europos aristokratija žūtbūt stengėsi turėti kašmyrinių rūbų, kuriuos perduodavo kaip palikimą iš kartos į kartą – tarsi giminės vertybę.
XX amžiaus antroje pusėje, Vakarų visuomenėms vis turtinėjant, kašmyras tapo ne tik pačių turtingiausiųjų malonumu – ne viena pramogų pasaulio žvaigždė yra prisipažinusi savo garderobe turinti visą kolekciją kašmyro. Pavyzdžiui, Italijos prezidentas kažkada išsidavė turintis daugybę firmos „Brunello Cucinelli“ kašmyrinių megztinių; vienoje „bondiados“ filmų serijoje agentą 007 vaidinantis P. Brosnanas po „Brioni“ kostiumu vilki kašmyrinį „Ballantyne“ megztinį, o realiame gyvenime jų turi daugiau kaip penkiasdešimt.
Faktas
Brangiausias kašmyras – iš Kinijai priklausančio Mongolijos regiono, baltas, suvytas iš pačių ilgiausių pavilnės gijų. Kuo pavilnės plaukeliai ilgesni, tuo mažiau pumpuruosis, ilgiau ir kokybiškiau kašmyrinis mezginys ar audinys bus dėvimas.
Patarimas
Kad kašmyrinis megztinis būtų kuo ilgiau gražus, jį skalbti patariama po 6–7 dėvėjimų. Skalbti – rankomis, švelniomis specialiomis skalbimo priemonėmis, cheminis valymas – nepageidaujamas. Džiovinti ant plokščio paviršiaus, toliau nuo šildymo prietaisų ir tiesioginių saulės spindulių.
