Klaipėdiečiai neviltyje. Štai prieš kelias dienas, uostamiesčio gyventojus naktį pažadino nemalonus, aitrus ir mazutą primenantis kvapas.
„Klaipėdoje buvo jaučiamas aitrus naftos produktų kvapas. Šį kvapą jautė žmonės gyvenantys tiek miesto centre, senamiestyje bei Melnragėje. Nemažai žmonių skundėsi, kad net pabudo nuo šio kvapo,” - portalui tv3.lt situaciją komentavo Klaipėdos senamiesčio gyventojų bendruomenės pirmininkas Andrius Petraitis.
Mazuto kvapas naktį – dėl intensyvių krovos darbų
Vyras suskubo apie situaciją pranešti įvairioms institucijoms. Apie 2 valandą nakties skambučio sulaukė ir AB „Klaipėdos nafta“ gamybos vadovas Gediminas Vitkauskas. Šis nė nebandė neigti, jog kvapas sklinda ne iš jo įmonės.
„Informuotos buvo atitinkamos tarnybos – nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos apsaugos departamentas, skambinta ir bendruoju pagalbos telefonu – 112. Man asmeniškai susisiekus su AB „Klaipėdos nafta" gamybos vadovu Gediminu Vitkausku, šis teigė, kad galimas dalykas, jog kvapai pasiekė nuo pirmame ir antrame kelyje perkraunamo įmonės „Orlen“ mazuto. Naktį sulaukęs skambučio jis nurodė pamažinti perkrovimui naudojamą temperatūrą nuo 100 iki 75 laipsnių. Užsiminė, kad galbūt reikėtų reguliuoti krovos intensyvumą bei papildomai reikėtų naujų rekuperatorių, kurie būtų naudojami prieplaukose ir estakadose,” - pasakojo A. Petraitis.
Nemalonus kvapas pasiekė ir Melnragės gyventojus. Kai kurie sakė, jog šie iš koto verčiantys kvapai nuolat kartojasi. Esą nuo jų pykina net būnant namuose, nes kvapas veržiasi ir pro uždarus langus. Klaipėdiečiai tikina, jog nuo jo vaikams būna bloga, svaigsta galva.
Skundų padaugėjo, o komisijai užfiksuoti kvapo nepavyksta
To tarpu uosto kaimynystėje įsikūrusio Vitės rajono gyventojai taip pat bandė išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių žmonės kone nuolat turi kvėpuoti tokia smarve.
„Kalbėjau su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Karaliene. Skambinau jai ryte 10.30 valandą, nes jutau naftos kvapą savo bute, esant uždariems langams. Ir lauke, atidariusi langus. Tą valandą ji dar net nematė skundo, kurį dėl šio kvapo, spėju, to paties, dar vakare buvo išsiuntusi ir Melnragės bendruomenės seniūnaitė. Mano manymu, jau darbo pradžioje šis skundas turėjo būti ant D. Karalienės stalo ir ši įstaiga privalėjo reaguoti bei nedelsiant imtis veiksmų,” - savo nuomonę dėstė klaipėdietė Alina Andronova.
Tačiau atsakingos institucijos neskubėjo atlikti tyrimo.
„Daiva Karalienė teigė negalinti garantuoti, kad visi komisijos nariai galės vykti tirti situacijos, o ji viena nieko nepadarys. Vidudienį kvapo nebeliko,” - teigė A. Andronova. Dėl uosto kaimynystės keliamų nemalonumų, Vitės rajono gyventojai nuo birželio mėnesio „beldžiasi“ į Aplinkos ministerijos, Klaipėdos uosto bei valstybinių įstaigų duris prašydami pagalbos ir niekur jos negauna.
„Susidaro įspūdis, kad Vyriausybei rūpi tik projektai susiję su verslu, pelnu, o Lietuvos piliečiai, šiuo atveju Klaipėdos m. gyventojai (jų sveikata, nesaugi aplinka) Vyriausybės atstovų visiškai nedomina,“ - teigė A. Andronova.
Kvapus tiria pagal taisykles
Portalui tv3.lt D. Karalienė tikino, jog Lietuvos higienos normos bei kvapų kontrolės taisyklės reglamentuoja gyventojų skundų dėl kvapų tyrimo tvarką.
„Sudaroma komisija iš 3 institucijų, kuri vyksta į gyventojų nurodytą aplinką ir įvertina ar kvapas jaučiamas. Komisija sudaryta iš mūsų centro atstovo, savivaldybės bei aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų,“ - teigė D. Karalienė.
Dažniausiai komisijai nepavyksta užfiksuoti to kvapo, apie kurį pranešė gyventojai.
„Tų skundų dėl kvapų pastaruoju metu padaugėjo. Ne kartą važiavome ir ne darbo metu, bet nepavyksta to kvapo užfiksuoti. Tai priklauso ir nuo oro sąlygų, kritulių, vėjo krypties, tad kvapą užfiksuoti sunku. Ypač, jeigu gyventojai sako, jog kvapas buvo vakar arba naktį. Gavę skundą visuomet kreipiamės ir į įmonę, iš kurios galėjo sklisti kvapai. Klausiame ar nebuvo incidentų, nesusipratimų, technologinių pažeidimų. Labai gaila, bet mes nesame budinti tarnyba, tad ne visada yra galimybė iškart sureaguoti į gautą skundą,“ - kalbėjo D. Karalienė.
Gyventojams patariama naktį pajutus stiprų kvapą skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
Anot D. Karalienės, lieka neaišku ir tai, ar smarvė, kuria tenka kvėpuoti žmonėms kenkia sveikatai. Mat jokių tyrimų komisija neužfiksavusi kvapo atlikti negali.
Daugiau oro taršos matavimo stotelių neplanuoja
Klaipėdiečių manymu, reikalinga oro taršos ir kvapų matavimo stotelė Vitės rajone, kuris įsikūręs arčiausiai uosto įmonių. Taip pat reikalinga ir budinti įstaiga, kuri, esant stipriems kvapams, reaguotų bet kuriuo paros metu.
Tuo tarpu Klaipėdos aplinkos apsaugos agentūros vadovas Andrius Kairys sako, jog nei kvapų tyrimo, nei oro taršos stotelių Aplinkos ministerija įrengti neplanuoja.
„Tikrai aplinkos ministerija neplanuoja tokių stotelių įrengti, mes vasarą buvom atvežę pasitikrinimui mobilią stotelę. Jokių oro taršos viršijimų neužfiksuota. O pagal visus kriterijus, kiek turėtų stovėti stotelių Klaipėdoje, tiek ir yra – 2. Tačiau reaguojant į gyventojų skundus, daug kartų savivaldybei rekomenduota įsitraukti į aplinkos monotoringo programą. Yra 3 lygiai: valstybės monotoringas, savivaldybės ir ūkio subjektų. Pagal valstybinį lygį, ką ji įsipareigojusi įgyvendinti, tai yra padaryta pagal Europos sąjungos reikalavimus (2 stotelės), o pagal savivaldybės – mes siūlėm kelis kartus, atsižvelgdami į gyventojų skundus, nors veikiančios monotoringo stotelės taršos ir nefiksuoja. Mes matavom ir šaltinius tikrinom, ir viršijimo nenustatom, bet to niekas iš gyventojų nenori girdėti. To kvapo koncentracijos taip pat gerokai mažesnės negu yra normatyvose nustatyta. Bet suprantama, kvapas yra diskomfortas ir dar emociškai veikia. Tad savivaldybei ne kartą rekomendavom įsitraukti į minėtą programą,“ - teigė A. Kairys.
Dažniau tirs kvapus
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vadovas Saulius Budinas sako, jog kalbų apie kvapų matavimo stoteles uostamiestyje būta.
„Mes esam turėję tokį pokalbį su aplinkos apsaugos ministru, kai šis kadencijos pradžioje lankėsi Klaipėdoje. Aplinkos ministerija turi mobilias kvapų matavimo stoteles, tad sutarėm, kad matavimai uostamiestyje galėtų būti dažniau atliekami,“ - portalui tv3.lt sakė S. Budinas.
Oro taršos stotelės Klaipėdoje įrengtos Bangų gatvėje bei Šilutės plente. Šios vietos yra gerokai toliau nuo uosto įmonių. Tad anot gyventojų, logiška, kodėl teršalų kiekiai neviršija leidžiamų normų. Tačiau A. Kairys sako, jog šios stotelės oro taršą matuoja 2 kilometrų spinduliu, tad uosto įmonės į šią teritoriją patenka. Tuo įsitikinęs ir S. Budinas, tačiau sako, jog svarstyti apie papildomas oro taršos matavimo stoteles arčiau uosto įmonių – galima.
„Iš principo galima svarstyti apie tai, ar yra galimybė kitose vietose montuoti stoteles ir kur būtų aktualiausia bei kur gautume objektyviausius duomenis. Tačiau krovos kompanijos operatyviai reaguoja į visas gautas pastabas ir deda visas pastangas, kad taršos būtų kuo mažiau. Šiais laikais verslas socialiai atsakingas ir specialiai kažko nedaro,“ - teigė S. Budinas.
