TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ profesorius Rimantas Benetis aiškino, kad yra daugiau kaip 20 faktorių, kurie turi poveikį kraujo krešumui.
„Krešuliai 80 proc. atvejų susidaro apatinėse galūnėse, apatinėje veninėje sistemoje ir tie krešuliai, kurie yra mūsų giliosiose venose, nenustatomi ir negydomi gali pakilti ir užkimšti plaučių arteriją, nulemti mirtį ar invalidumą“, – profesoriaus mintį papildė hab. m. dr. prof. Pranas Šerpytis.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ketvirtadaliui pasaulio gyventojų gresia trombozinių krešulių susidarymas. Europos Sąjungoje nuo venų trombozės komplikacijų kasmet miršta apie 500 milijonų žmonių.
Nors ne visų kraujo krešulių įmanoma išvengti, prevencinės priemonės ir griežtas gydytojo nurodymų laikymasis padeda greičiau pasveikti ir sumažina kraujagyslių užsikimšimo riziką.
„Onkologinės ligos skatina krešulių susidarymą, taip pat mažas judėjimas, traumos. Pavyzdžiui, vasara žmogus išprakaituoja, netenka skysčių, todėl keičiasi mūsų krešumo sistema.
Alkoholis ir jo vartojimas taip pat išderina krešumo sistemą, o visa tai gali sukelti krešulių susidarymą“, – teigė P. Šerpytis.
Viena iš prevencinių priemonių taip pat slepiasi japonų mitybos įpročiuose. Dar 1980 metais mokslininkas Hiroyuki Sumi pastebėjo, kad tradicinis japonų pusryčių patiekalas „Natto“ turi kraujo krešulius tirpdančių savybių.
„Natto“ – tai sojos su natokinaze, o pati natokinazė atrodo kaip džiovinti javai, kurių viduje yra tam tikra, reikalingų medžiagų turinti masė.
Daugiau apie tai išgirskite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV8 laidą „Sveikas rytojus“.
