Kelionė į pasiekimų viršūnę nėra nulemta iš anksto. Ekspertais tampama, ne gimstama. Genijaus suformavimas neatsiejamas nuo atsidavimo, sąžiningumo, dažnai skausmingos savianalizės. Nėra būdų sutrumpinti šį kelią – prireiks mažiausiai dešimtmečio (kai kuriose srityse dvigubai daugiau laiko), kad taptumėte savo srities ekspertais.Tačiau kas yra ekspertas?
Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.
Laikas ir kantrybė
Akivaizdu, kad norint tapti savo srities ekspertu reikia laiko. Leidinio “Harvard Business Review” atliktas tyrimas parodė, jog net ir patiems talentingiausiems atlikėjams reikia mažiausiai dešimties metų (arba 10 tūkst. valandų) intensyvios praktikos, kad laimėtų tarptautinius pasirodymus. Nors dažniausiai prireikia ne mažiau 15-25 metų.
Istorija rodo, kad kai kurie žmonės tarptautinį ekspertiškumo lygį pasiekė dar ankstyvajame amžiuje. Kita vertus, XIX ir XX amžiuose buvo galima greičiau pasiekti pasaulinės klasės lygmenį. Nuo to laiko daugelio sričių “kertelė” buvo stabiliai keliama. Dėka intensyvios konkurencijos tampa neįmanoma apeiti dešimties metų taisyklės. Viena žymi išimtis – Bobis Fišeris (Bobby Fischer), kuris šachmatų čempionu tapo vos per devynerius metus.
Dauguma žmonių yra naivūs manydami, jog užteks kelerių metų norint tapti ekspertu. Leo Tolstojus (Leo Tolstoy) kartą pastebėjo, jog žmonės dažnai sako jam nežinantys ar gali tapti rašytojais, nes niekuomet nėra bandę rašyti – tarytum, brūkštelėjus kažką ant popieriaus paaiškėja, turi prigimtinį talentą ar ne. Populiarioji kultūra persmelkta istorijų apie niekam nežinomus atletus ir atlikėjus, kurie dėl savo “prigimtinių” įgūdžių tapo garsūs pernakt.
Nagrinėjant savo srities profesionalus nesunku pastebėti, jog šie žmonės ilgus metus praktikavosi bei ruošėsi. Vienas geriausių golfo žaidėjų Semas Snydas (Sam Snead) teigia: “Žmonės visuomet sakydavo man, kad turiu prigimtinį užsimojimą. Jie manė, kad aš nedirbu pakankamai stipriai. Tačiau kai buvau jaunas, aš žaisdavau ir praktikuodavausi visą dieną, o dažnai ir naktį įsijungus automobilio lempas. Mano rankos kraujuodavo.”
Reikia ne tik investuoti laiką, kad taptumėte ekspertu, tačiau turite pradėti kuo anksčiau – bent jau tam tikrose srityse. Anot garsaus švedų psichologo Anderso Eriksono (Anders Ericsson), šiais laikais neįmanoma laimėti olimpinio medalio, jei treniruotis pradedama jau subrendus. Tuo tarpu kai kurie vaikai tiesiog neturi galimybės dirbti su geriausiais mokytojais, kurie įtrauktų į “sąmoningą” praktiką, taigi, laimėti olimpinį medalį taip pat nėra įmanoma.
Mokytojai ir mentoriai
Geriausias visų laikų griežimo smuiku mokytojas yra Ivanas Galamianas (Ivan Galamian). Jis pažymi, kad pradedantieji mokiniai niekuomet neįsitraukia į “sąmoningą” praktiką savo noru. Visuomet šalia turi būti žmogus, nukreipiantis teisinga linkme.
“Jeigu nagrinėtume garsių atlikėjų formavimąsi, pastebėsime, jog kiekvienu atveju jų karjeros sėkmė priklausė nuo praktikos kokybės. Beveik visada praktika buvo nuolatos prižiūrima arba mokytojo, arba mokytojo asistentų”, – teigia Ivanas Galamianas.
Daugybė tyrimų patvirtino garsaus smuikininko stebėjimus. Žinoma, tai nereiškia, jog visos karjeros metu pakaks vieno mokytojo – skirtingais mokymosi etapais reikalingi skirtingi mokytojai. Pradžioje užtenka vietinių mokytojų – žmonių, nuoširdžiai aukojančių savo laiką – mokymų.
Vėliau mokiniai privalo gauti labiau įgūdusio ir šiai sričiai atsidavusio mokytojo paramą tam, kad toliau būtų lavinami įgyti įgūdžiai. Galiausiai, visi pasaulinės klasės atlikėjai intensyviai, diena iš dienos dirba su mokytojais, kurie taip pat yra pasiekę pripažinimą tarptautiniu mastu.
Mokytojų pagalba mes galime pagreitinti savo mokymosi procesą. XIII amžiaus filosofas Rodžeris Bakonas teigė, kad neįmanoma įvaldyti matematikos mokslo per mažiau nei 30 metų. Ir vis dėlto šiandien individai gali išmokti sudėtingiausių skaičiavimų dar paauglystės metais.
Skirtumas tas, jog per tą laiką matematikos mokslo akademikai surūšiavo visą gausybę medžiagos vienu patogiausiu būdu. Matematikos studentams dabar nebūtina kopti į Everestą ir atrasti kiekvieną detalę patiems – jie gali eiti kitų pramintais takais. Mokytojų takais.
Eksperto ugdymas reikalauja mokytojų, kurie galėtų suteikti konstruktyvų, net skausmingą grįžtamąjį ryšį. Tikri ekspertai yra itin motyvuoti studentai, kurie ne laukia, o reikalauja įvertinimo. Meistriškumo viršūnę pasiekę atlikėjai žinojo, ką daro gerai ir koncentravosi ties tuo, ką daro blogai.
Dar daugiau, ekspertai sąmoningai pasirenka mokytojus be sentimentų, kurie paskatintų juos kopti vis aukščiau. Geriausi mokytojai identifikuoja jūsų silpnąsias vietas, kurias reikia patobulinti. Tačiau būtinas balansas – kai mokytojas spaudžia per stipriai, mokinys nuleidžia rankas.
Tiesa, visada pasikliauti mokytoju nėra gerai. Statistika rodo, jog maždaug 70 proc. radiologų sėkmingai diagnozuoja krūties vėžį pasitelkus rentgeno spinduliuotę. Tipiškai jauni radiologai rentgeno spinduliuotės interpretavimo įgūdžių mokosi stebint “ekspertą”. Taigi, labai retai mokinių diagnozavimo tikslumas viršija tuos pačius 70 procentų.
Taigi, kas nutinka kai jūs tampate olimpinio medalio laimėtoju, tarptautiniu šachmatų grandu ar stambios įmonės vadovu? Idealiu atveju, išaugus jūsų ekspertiškumo lygiui, jūsų mokytojai jau bus paruošę jus savarankiškai veiklai, tad galėsite susikurti tolimesnį ugdymo planą patys.
Kaip ir geri tėvai, kurie skatina savo vaikus palikti lizdą, taip ir geri mokytojai padeda ugdyti “vidinį trenerį”. Savęs ugdymo procesas vyksta visose srityse. Puikiems chirurgams nerūpi vien tik pooperacinė paciento būsena – jie savarankiškai analizuoja ir tai, kas vyko operacijos metu.
Bendžaminas Franklinas yra vienas geriausių savęs ugdymo pavyzdžių. Kai šis norėjo išmokti įtaigios ir išraiškingos rašybos, Bendžaminas ėmė studijuoti savo mėgstamiausių autorių straipsnius iš populiaraus britų laikraščio “The Spectator”. Perskaičius gerą straipsnį po kelių dienų jis bandydavo atgaminti jį iš atminties savo paties žodžiais. Tuomet palygindavo su originaliu tekstu tam, kad atrastų ir ištaisytų padarytas klaidas.
Kiekvienas gali pritaikyti tokius pačius metodus darbe. Tarkim, jūsų bendrovėje dirba žmogus, kuris puikiai įvaldęs komunikavimo meną. Sužinojote, kad šis žmogus sakys kalbą padaliniui, kuriame planuojamas etatų mažinimas. Atsisėskite ir pasirašykite kalbą, o vėliau palyginkite ją su ta, kurią pasakė jūsų kolega. Stebėkite reakcijas, kurias patiria žmonės klausydamiesi jo kalbos ir pabandykite įsivaizduoti, kokių reakcijų sulauktų jūsų kalba.
Išvados ir apibendrinimas
Prieš ilgus praktikos metus, gautą galimybę bei sėkmę, būsimi savo srities ekspertai pirmiausia turi atsispirti pagundai tikėti paplitusiu mitu, jog genijais gimstama, ne tampama. Ši nuostata visuomenėje tokia gaji, o geriausiai ją iliustruoja Volfgango Amadėjaus Mocarto (Wolfgang Amadeus Mozart) pavyzdys, asmenybė, kurią daugelis apibūdina kaip vunderkindą, turintį išskirtinių muzikinių talentų iš prigimties.
Niekas nesiginčija, kad lyginant su kitais amžininkais Mocarto pasiekimai buvo išskirtiniai. Kas dažnai pamirštama tai, kad jo ugdymas taip pat buvo išskirtinis, net ir tais laikais. Muzikinis mokymas prasidėjo dar iki kada jam sukako ketveri, kai jo tėtis, garsus to meto kompozitorius ir muzikos mokytojas, parašė esė apie grojimo smuiku pagrindus. Kaip ir kiti tarptautinio masto atlikėjai, Mocartas negimė ekspertu – juo tapo.
