Kas yra didžiausias lietuviškos virtuvės pasididžiavimas?

 Kas – pagal senąsias tradicijas verdamas alus, šakočiai ar pamario žuvienė – yra geriausia, ką gali pasiūlyti Lietuvos virtuvė? Tai paaiškės lapkričio viduryje, kuomet bus paskelbtas geriausias Lietuvos gastronominis projektas, apie kurį sužinos ir kitos Europos šalys. Praėję atrankinį etapą šiuo metu dėl geriausiojo titulo rungiasi 10 gastronominių projektų iš skirtingų Lietuvos regionų. „Gastronominis turizmas sparčiai populiarėja Lietuvoje. Paraiškas konkursui pateikė vietovės, sėkmingai organizuojančios gastronominius festivalius ir kulinarinio paveldo pristatymus, edukacines programas, maisto bei derliaus šventes. Lietuva išties gali didžiuotis savo kulinariniu paveldu, kuris maloniai stebina ir vietinius, ir užsienio turistus, o šis projektas – puiki proga plačiau pristatyti ilgametes savo krašto kulinarines tradicijas ir populiarinti naujus kulinarinius projektus“, – sako Valstybinio turizmo departamento direktorė Jurgita Kazlauskienė. Konkurse dalyvauti panoro skirtingas gastronomines tradicijas puoselėjantys projektai iš visų mūsų šalies regionų. Ekspertų komisija atrinko dešimt stipriausių gastronominių projektų – konkurso finalininkų. Konkurse aktyviai dalyvavo gastronominių projektų vykdytojai, siūlantys paragauti lietuviškos žuvies patiekalų. Į finalą pateko net trys tokio pobūdžio projektai iš pamario krašto ir Rytų Aukštaitijos. Kuršių mariomis, Nemuno delta, Minija ir Karaliaus Vilhelmo kanalu organizuojamo kulinarinio kruizo „Žuvies kelias“ metu galima susipažinti su pamario krašto, Mažosios Lietuvos gastronominėmis tradicijomis, paragauti iš trijų rūšių žuvies verdamos žuvienės. Pamaryje verdamos žuvienės kviečia paragauti ir konkurse dalyvaujantys šilutiškiai – čia sriubos virimas prilyginamas ritualui, atliekamam laikantis senų tradicijų, organizuojamos kelionės laivu po Nemuno deltą. Tradicinės žuvienės galima paragauti ir Ignalinoje – ežeringiausio Lietuvos regiono gyventojai turi unikalias žuvienės virimo tradicijas, kurias pristato edukacinės programos metu. Projekte dalyvauja ir gėrimų gamintojai. Anykštėnai kviečia užsukti paragauti vaisių vyno „Voruta“, gaminamo iš vietinių ūkininkų žaliavos, čia rengiamos ekskursijos po vyno gamyklą, degustacijos. Edukacinėje kelionėje siauruoju geležinkeliu „Siauruko pakelės legenda – Balio Karazijos vyndarystės istorija“ pristatomas vaisvynių dirbtuvės įkūrėjas Balys Karazija, vyninės sukūrimo istorija, vaisių vyno gamybos ypatumai, vyno charakteristikos, degustuojamas vaisių vynas. O norintieji paragauti tradicinio lietuviško alaus kviečiami į Pakruojo dvarą, kur jau nuo XIX amžiaus puoselėjamos aludarystės tradicijos. Autentiškame alaus bravore galima susipažinti su alaus gamybos procesu, paragauti tradicinių patiekalų su alumi, pvz., kanapėmis gardintų blynų iš salyklo ir skirtingų šio gėrimo rūšių – pradedant stipriu, sodriu „pirmoko“ alumi, baigiant švelniu, panašiu į girą trečio užpylimo alumi. Konkurse dalyvaujantys šakiškiai svečius kviečia užsukti į zanavykų krašto „ragaučių“ (degustaciją). Jo metu svečius, pasodintus už tradiciniais indais ir zanavykų valgiais padengto stalo, šeimininkė supažindina su šio krašto tradicijomis. Čia paragauti galima įvairiausių suvalkietiškų patiekalų: naminių rūkytų lašinių su svogūnais, silkės su natūraliai raugtais burokėliais ir sėmenų aliejumi bei karštomis bulvėmis, „vinigreto“, kepto sūrio, šaltienos, krosnyje keptos kopūsto galvos, naminės giros ar morkų saldainių. Su dzūkišku kulinariniu paveldu – bandomis – galima susipažinti užsukus į Punią. Tradicinėje dzūkiškoje pirkioje, kur įrengta duonkepė krosnis, girnos, iš tarkuotų bulvių, ant ližės ir kopūsto lapo kepamos bandos, kurios vėliau valgomos su iš naminės varškės ir grietinės pagamintu „daryciniu“. Saldumynų mėgėjai kviečiami užsukti į Druskininkus, kur galima paragauti šakočio ir apsilankyti šakočių muziejuje – čia eksponuojamas ir didžiausias pasaulyje 3,72 m aukščio šakotis. Važiuojantieji Panemunės keliu kviečiami užsukti į šalia Jurbarko įsikūrusį „Medaus slėnį“. kur galima paragauti įvairiausių rūšių medaus: kiaulpienių, aviečių, dobilų, viržių, grikių ar lipčiaus – kiekviena medaus rūšis pasižymi išskirtiniu skoniu ir gydomosiomis savybėmis, su kuriomis svečiai supažindinami edukacinės programos metu. Prie medaus puikiai tinka ir agurkai, į kurių šventę svečius kasmet kviečia projekte dalyvaujantys Kėdainiai. Agurkų auginimo tradicijos šiame mieste istoriją skaičiuoja nuo XIX amžiaus, o šventės metu lankytojai kviečiami paragauti įvairių patiekalų su agurkais, susipažinti su vietiniais augintojais, parodysiančiais, kaip šią daržovę tinkamai auginti, paruošti, konservuoti. Projekto vertinimo komisija iš šių projektų išrinks vieną patį geriausią šalies gastronominį projektą, kuris bus paskelbti specialiame apdovanojimų renginyje, o vėliau pristatytas Briuselyje kartu su geriausiais gastronomijos projektais iš visų Europos Sąjungos šalių.