Ši savybė yra dviašmenis kardas. Viena vertus, jie yra ypač universalūs gamybai, kita vertus, labai sunku jų atsikratyti jiems patekus į aplinką. Atsižvelgiant į tai, kaip dažnai jie yra ir kaip dažnai jie nėra saugiai sutvarkomi, per 70 metų nuo jų sukūrimo pastebėti dideli alkilintų perfluorjunginių kiekiai žmonėse ir gyvūnuose.
Kaip visada, šis klausimas yra sudėtingas, todėl svarbu išanalizuoti tai, kas žinoma, kas yra tiriama ir kas dar nežinoma apie šią plačią cheminių medžiagų klasę.
Alkilinti perfluorjunginiai ir žmonių sveikata
Alkilintų perfluorjunginių šeimoje yra apie 4700 skirtingų cheminių medžiagų, todėl niekada nebuvo atliktas kiekvieno iš jų individualus tyrimas. Tačiau dvi žinomos ir skandaluose dėl aplinkos dalyvavusios medžiagos yra perfluoroktano sulfoninė rūgštis (PFOS) ir perfluoroktano rūgštis (PFOA).
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra ir Pasaulio sveikatos organizacijos filialas perfluoroktano sulfoninę rūgštį laiko galimu vėžio sukėlėju. Žmonių tyrimų metu didelis šios cheminės medžiagos poveikis buvo susijęs su skydliaukės ligomis, kepenų pažeidimais, padidėjusiu cholesterolio kiekiu, sėklidžių ir inkstų vėžiu. Taip pat pastebėta didėjanti rizika nėščioms moterims – užfiksuotas padidėjęs kraujospūdis, mažesnis kūdikio gimimo svoris ir sumažėjęs atsakas į vakcinas.
Yra ir daugybė kitų būklių, nors ir ryšys yra sunkiau patvirtinamas nei anksčiau išvardytų. Apskritai vis dar daug nežinome apie šias chemines medžiagas, pvz., poveikio lygį, reikalingą padidėjusiai rizikai sukelti, tikslų mechanizmą, kuriuo šios cheminės medžiagos sukelia sunkias reakcijas, ir galimą poveikį laukiniams ir naminiams gyvūnams.
Poveikio lygis yra svarbus atsižvelgiant į tai, kad šių cheminių medžiagų yra beveik visuose iš mūsų. Tačiau keli tyrimai parodė, kad perfluoroktano sulfoninės rūgšties ir perfluoroktano rūgšties lygis per metus sumažėjo visoje populiacijoje, nes jie vis rečiau naudojami pramoniniuose procesuose ir dabar yra labiau reguliuojami.
Organiniai procesai, vanduo, šviesa ar bakterijos sunkiai skaido perfluoroktano rūgštį, todėl žmogaus organizme ji išlieka maždaug trejus metus. Kol alkilinti perfluorjunginiai visiškai nepašalinami iš aplinkos, labai sunku nuo jų apsisaugoti.
Šių cheminių medžiagų pašalinimas iš aplinkos
Pavojus akivaizdžiai didesnis, jei dirbate tiesiogiai su šiomis cheminėmis medžiagomis, tačiau kasdieniame gyvenime kontaktą su šiomis medžiagomis turime per prekes, vandenį (įskaitant išpilstytą į butelius) ir maistą. Vandens šaltiniai kelia ypatingą susirūpinimą, atsižvelgiant į tai, kad cheminių medžiagų kompanijos dažnai išmeta šias chemines medžiagas tiesiai į vandenį.
Yra keli būdai, kaip sėkmingai pašalinti chemines medžiagas iš vandens, skirto viešajam vartojimui. Per pastaruosius kelerius metus taip pat buvo tiriami metodai, kurie gali visiškai sunaikinti chemines medžiagas elektrocheminės oksidacijos būdu ir netgi su bakterijomis.
Tačiau griežtesni alkilintų perfluorjunginių naudojimo ir šalinimo reglamentai yra gyvybiškai svarbūs. Vyriausybėms reikia plano, kaip valdyti visą alkilintų perfluorjunginių klasę, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, kol kuriamos saugesnės alternatyvos.
