Prisimenate, kaip Širdžių Karalius mėgino išprašyti iš teismo salės netikėtai išaugusią Alisą, liudijančią saldžių pyragaičių vagystės byloje? Jis valandėlę kažką skrebeno savo užrašų knygelėje ir po to iš jos perskaitė: „Keturiasdešimt antras straipsnis. Asmenys, kurių ūgis virš mylios, privalo išeiti iš teismo salės“.
Alisa, paprieštaravus, kad jos ūgis nėra "virš mylios", kartu perprato klastą ir pareiškė, kad įstatymas netikras, nes Karalius jį tik dabar sugalvojo. Greičiausiai Karalius turėjo teisę leisti įstatymus Stebuklų šalyje, įrašydamas juos į savo užrašų knygelę, tačiau ir jis galų gale gavo pripažinti, kad teise manipuliuoti pagal momento poreikius nėra sąžininga. Knygoje rašoma, kad jis išblyško, skubiai užvertė užrašų knygelę ir toliau kalbėjo tyliai, drebančiu balsu.
Nutarimas - loginis rebusas
Gal ir mums būtų pravartu šio to pasimokyti iš Širdžių Karaliaus, karaliavusio Stebuklų šalyje?
Konstitucinis Teismas (KT) pasišovė nagrinėti skubos tvarka, ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatytas draudimas gyventojams kandidatuoti ne pagal partijų sąrašus neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau šitai išaiškindamas politikams, teisininkams ir, žinoma, paprastiems piliečiams jis pateikė sunkiai išnarpliojamą mazgą, iš neaiškios substancijos pagamintą produktą: klausimų nutarimas kelia daugiau, nei atsakymų.
Paskelbta, kad Įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai. Kartu KT konstatavo, kad savivaldybių tarybų rinkimai turi įvykti kaip planuota - vasario 25 d., nes juos atidedant būtų padaryta „nepalyginamai didesnė žala rinkėjų lūkesčiams, taip pat ne tik vietos savivaldos, bet ir visos viešosios valdžios sistemos stabilumui“.
Teisės aktai, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, netenka galios. Tad ar atitinka Konstituciją tai, kad rinkimai vyks pagal pripažintą antikonstituciniu, negaliojantį įstatymą? Ne mažiau įdomu, kad KT ėmėsi aiškinti, kada turi įvykti rinkimai. Čia svarbūs du aspektai: viena vertus, šito nustatyti niekas neprašė, kita vertus, tokio dalyko Konstitucijoje išvis nerasime. Dėl rinkimų datos galėjo pasisakyti Vyriausiasis administracinis teismas, jei į jį būtų kreiptasi. Atrodo, kad prisiimdamas tokias reguliavimo funkcijas KT tiesiog nusprendė „imti valdžią“.
Skubiai nagrinėdamas įstatymą KT sukūrė padėtį, kai ant vienos svarstyklių lėkštelės - antikonstituciniai rinkimai, ant kitos - rinkimų atidėjimas. KT padarė išvadą, kad rinkimų atidėjimas yra „nepalyginamai didesnė žala“. Tai - subjektyvus vertinimas, kuris vargu ar gali būti pagrįstas Konstitucija.
KT pirmininko patarėjas E. Jarašiūnas vienoje radijo laidoje gyrė KT sprendimą, nes esą KT šiuo atveju pavyko rasti „vertybių pusiausvyrą“. Štai ir išties įdomu: ar KT tikrina įstatymų konstitucingumą, ar ieško jėgų bei vertybių balanso konkrečioje situacijoje? Ar KT yra akla mašina, techninių operacijų dėka nustatanti atitikimą-neatitikimą Konstitucijai, ar tai gyvas, į aktualijas reaguojantis politikos kūnas?
Klausimas pagrįstas, nes KT vienais atvejais elgiasi vadovaudamasis vienu principu, kitais - kitu, kurdamas nesuskaičiuojamus galvosūkius.
Konstitucija prieštarauja sveikam protui?
Kyla klausimas, kaip surašyta mūsų Konstitucija, kad joje šitiek dalykų, prieštaraujančių įprastai demokratinių valstybių praktikai, galų gale sveikam protui? O gal tai tik subjektyvi, savavališka interpretacija? Galima sutikti, kad šiuo metu jau vertėtų leisti savivaldos rinkimuose dalyvauti ir piliečių sąrašams, tačiau labai keista, kad Konstitucija reguliuoja tokį dalyką kaip rinkimų sistema: tai turėtų būti ir daugelyje šalių yra politinio apsisprendimo reikalas. Panaši kaip dabar Lietuvoje vietos savivaldos sistema gyvuoja daugelyje Vakarų šalių. Beje, prieš keliolika metų ši rinkimų sistema suvaidino savo vaidmenį ir Lietuvoje, išstumdama iš savivaldybių tarybų „kunigaikščius“. Kitas reikalas, kad galbūt atėjo laikas ją keisti. Tad vis dėlto - ar čia kalta Konstitucija, ar manipuliavimas ja?
Panašiai ir su dvigubos pilietybės problema. Interpretuodamas Konstituciją KT leido sau suteikti lig tol nežinomą reikšmę lietuvių kalbos žodžiui „atskiras“. Rezultatas, pasak D. Kuolio - tauta tapo grupės žmonių išprievartauta. Išties sunku suvokti, kaip sveiko proto žmonės galėjo pasirašyti po tokiu sprendimu, paneigiančiu ir absoliučios daugumos Europos valstybių praktiką, ir lietuvių tautos interesus. Įdomu, ar ir šiuo atveju buvo ieškota „vertybių balanso“?
Čia galima prisiminti ir KT sprendimą, pagal kurį nevalia, net ištikus didžiausiai ekonominei krizei, mažinti teisėjų, tarp jų ir KT teisėjų, atlyginimą. Sveikas protas sako, kad ištikus krizei jos našta turi gulti ant visų visuomenės narių pečių, bet, pasirodo, pagal Konstituciją būtent teisėjams turi būti daroma išimtis, net jei dėl to turėtų nuskęsti visas valstybės laivas. VSD skandalo metu savo nutarimo skelbimo laiką KT derino su kai kuriais politikais ir valdininkais, taip pat teikė paaiškinimus dėl Seimo komisijų vaidmens, ne visai atitinkančius ankstesnes, prezidento R. Pakso skandalo metu, to paties KT išdėstytas nuostatas. Užtat viskas buvo pritaikyta politiniam momentui.
Virš KT - tik žydras dangus
Pradėjus dirbti KT 1993 m. ilgus metus jis laikėsi aiškaus principo atsakyti tik į jam pateiktus klausimus ir neliesti teisės aktų, kurių teisėtumu pareiškėjas neabejoja. Ilgainiui ši praktika ėmė keistis, KT vis labiau įsismagino pateikti toli siekiančius paaiškinimus. Ši problema neliko nepastebėta teisininkų: teigiama, kad kai KT tyrimas peržengia pradinio kreipimosi ribas, kai pradedamas pareiškėjo neginčijamo teisės akto atitikties Konstitucijai vertinimo procesas, tai yra KT įgaliojimų peržengimas.
Taigi nėra aišku, lieka nereglamentuota, ką ir kodėl imasi nagrinėti KT, kokios plačios yra jo pasirinkimo ribos. Visiškai neaiškūs ir pagrindai, kuriais KT kai kuriuos klausimus imasi nagrinėti skubos tvarka. Štai ir vėl lyg iš tos knygos prieš akis iškyla Širdžių Karalius, čia pat skrebenantis savo bloknote ir skelbiantis nežinia kokiais įgaliojimais pagrįstus, nežinia kokiu pagrindu svarstomus nutarimus.
Vienintelė išeitis - imtis dar vienos pilietinės iniciatyvos siekiant patikrinti, ar konstituciškai elgiasi pats KT. Tik kas šią bylą imsis nagrinėti?
