Taršos mažinimo klausimas Lietuvoje tapo kaip niekad svarbus – neįvykdžius keliamų Europos Žaliojo kurso ekologinių reikalavimų, šimtamilijoninės baudos gali užgulti kiekvieno iš mūsų pečius.
Tuo metu sostinėje du mėnesius matuota oro tarša parodė, kad pasistiebti ekologinių sprendimų klausimu dar yra kur – judriomis sostinės gatvėmis riedantys automobiliai išmeta daugiau teršalų, nei nustatyta Euro standartais.
Aplinkos ministerijos atstovai savo ruožtu peikia ne tik taršius automobilius, bet ir viešąjį sostinės transportą – teigiama, kad dešimtis milijonų kainavę nauji, Euro 6 standartą atitanktys autobusai orą azoto oksidu teršia ne ką mažiau nei senesni, kurie oficialiai atitinka Euro 4 ir Euro 5 standartą.
Išvadose pastebima, kad tokia viešojo transporto realybė gali būti susijusi su netinkama jų technine priežiūra, neveiksminga išmetamų teršalų kontrolės sistema ar net su ja susijusiomis manipuliacijomis.
Išvados netikslios?
Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos specialistė Dovilė Marčinskaitė naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad, siekiant išsiaiškinti, ar autobusai atitinka Euro 6 standartą, būtina atlikti specialius tyrimus.
„Siekiant tiksliai įvertinti teršalų emisijas, turi būti atliekami standartizuoti tyrimai. Transporto priemonė turi važiuoti numatytais režimais, turi būti matuojamas konkrečios transporto priemonės išmetamųjų dujų srautas, atskirų teršalų koncentracija išmetamosiose dujose, transporto priemonės galia ir skaičiuojama atskirų teršalų emisija.
Tiksliai įvertinti teršalų emisijas galima tik laikantis nurodytų standartų ir naudojant specialią įrangą, kuri yra labai brangi ir Lietuvoje kol kas nėra įmonės, kuri turi įsigijusi tokias priemones“, – kalbėjo savivaldybės įmonės atstovė.
Visgi pašnekovė patvirtina, kad naujų viešojo transporto autobusų išmetamų teršalų kiekis po tam tikro eksploatacijos laikotarpio gali padidėti.
„Euro 6 transporto priemonės užtikrina standarte numatytas emisijas jų eksploatacijos pradžioje ir pradiniu laikotarpiu teršalų emisijos yra sąlyginai mažos. Tačiau po tam tikros ridos (priklauso ir nuo eksploatacijos sąlygų, naudojamų degalų) emisijos pradeda didėti, nes mažėja katalizatorių ir kietųjų dalelių filtrų efektyvumas, atsiranda gedimai variklio maitinimo ir valdymo sistemose.
Teršalų neutralizavimo sistemų efektyvumą galima dalinai atstatyti atliekant jų techninę priežiūrą. Minėtą priežiūrą autobusams atlieka miesto viešojo transporto vežėjai“, – pastebėjo ji.
Dyzelinių nebepirks
Vilniaus miesto savivaldybė 2020 m. pabaigoje patvirtino viešojo transporto atnaujinimo strategiją, kuri atitinka ir Žaliojo Europos kurso keliamus reikalavimus.
Netolimoje ateityje numatoma, kad autobusų ir troleibusų parką sudarys ne mažiau kaip pusė elektrinių transporto priemonių, o kita dalis bus varoma alternatyviaisias degalais.
„Planuojama, kad iki 2030 m. ne mažiau nei 55 proc. visų viešojo transporto priemonių bus varomos elektra, o likę 45 proc. bus varomi alternatyviais degalais“, – teigė pašnekovė.
Miestiečiams kainuos daugiau kaip 0,5 mln. eurų kasmet
D. Marčinskaitė sako, kad viešojo transporto įsigijimui bus skiriama beveik 250 mln. eurų, tad tai sostinės gyventojams kainuos daugiau kaip 0,5 mln. eurų kasmet.
„Skaičiuojama, kad miestiečiams viešojo transporto atnaujinimas per metus kainuos kiek daugiau nei pusė milijono eurų. Per artimiausią dešimtmetį autobusų ir troleibusų pirkimui iš viso planuojama skirti 245,26 mln. eurų, įskaitant ir privačias investicijas.
Miestas pirks elektrinius, dujinius autobusus ir troleibusus, kurių dalį sudarys autonominiai“, – kalbėjo „Susisiekimo paslaugų“ atstovė.
Be to, daugiau kaip 50 mln. eurų bus skiriama ir infrastruktūros įrengimui ar atnaujinimui.
„Naujai infrastruktūrai ar jos atnaujinimui – A juostų tiesimui, stotelių ir vaizdo švieslenčių jose įrengimui, kontaktinio tinklo atnaujinimui, elektros pakrovimo stotelių ir dujų užpildymo kolonėlėms – bei naujai elektroninio bilieto sistemai planuojama skirti 52,37 mln. eurų“, – paaiškino D. Marčinskaitė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad praėjusiais metais Vilniaus senamiestyje buvo įvestas kilpinis eismo organizavimas, kurio vienas iš tikslų – sumažinti tranzitą ir transporto sukeliamą taršą senamiesčio teritorijoje.
Iki 2023 m. sausio 1 d. savivaldybės miestuose turės aiškiai apibrėžti mažos taršos zonas, kuriose būtų ribojamas arba visiškai draudžiamas taršių transporto priemonių judėjimas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad artimiausioje ateityje Lietuvoje bus griežtinama techninė priežiūra, intensyvės transporto kontrolė gatvėse, o šalis iš esmės transformuos vyraujančio transporto rūšis.
