Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Pilnai pritariu V. Landsbergiui. Garbės kuopa prasčiausias lietuviškas serialas.
klaida jusu tame kad konstruodami personazus sudejote "dviracio ziniu" stereotipus. ne zmones jusu personazai o visuomenes grupiu grubus atvaizdai. kaip pavydzdi dvieju tokio tipo personazu siulyciau paziureti "lions for lambs". ten tokie du paprasti vaikinai - kareivukai is "liaudies" labai gerai pavaizduoti. o del serialo stukturos tai siulyciau rinktis ne meksikietiska, kur tempiam tempiam guma prigalvojam durnu situaciju, kad i kuo daugiau seriju ilistume, o amerikietiska (Prison Break, 24, lost) . kur kiekviena serija turi savo istorija. kiekviena gali ziuret atskirai, bet i bendra serialo stuktura ji kuo puikiausiai isipaiso. man asmeniskai jusu kurinyje truko itampos kiekvienoj serijoj atskirai. gana nuobodu buvo ziuret. o del tyciojimosi is armijos tai neiziurejau jo, nebent tai kad kai kurie personazai tikrai "loxai"
<...>
Išaušta rytas. Einu į savo klasę. Mažyliai sėdi suoluose gražiai susidėję rankutes. Jų didelėse akyse dar gyva visa ta nedrąsiai vaikystės dienų nuostaba. Jie žiūri į mane su tokiu passitikėjimu, su tokiu atsidavimu, kad staiga pajuntu, lyg kas replėmis būtų suspaudęs man širdį...
Štai stoviu aš prieš jus, vienas iš šimto tūkstančių bankrotų, kuriems karas sugriovė bet kokį tikėjimą ir palaužė kone visas jėgas... Štai stoviu ir jaučiu, kad jūs esate daug gyvesniais ir glaudesniais ryšiais susiję su gyvenimu negu aš... stoviu ir čia prieš jus ir jus turiu būti jums mokytojas ir vadovas. Tačiau ko gi aš galiu jus mokyti? Gal pasakyti jums, kad po dvidešimt metų būsite atbukinti ir suluošinti, atsisakę savo gražiausių siekių ir troškimų, negailestingai paversti pilkomis vidutinybėmis? Gal man papasakoti jums, kad visas švietimas, visa kultūra ir visas mokslas yra ne kas kita kaip žiaurus pasityčiojimas, kol žmonės Dievo ir žmoniškumo vardu žudo vieni kitus dujomis, geležimi, paraku ir ugnimi? Tad ko gi man jus mokyti, mažieji, jus, kurie tik vieni ir telikote tyri ir švarūs per tuos baisius metus?
Ko gi galiu jus mokyti? Gal pasakyti jums, kaip patraukti rankinės granatos žiedą ir mesti ją į žmogų? Gal parodyti jums, kaip nudurti žmogų durtuvu, kaip užmušti jį šautuvo buože, sukapoti kastuvėliu? Gal pamokyti kaip reikia nukreipti šautuvo vamzdį į tokį nesuvokiamą stebuklą kaip alsuojanti krūtinė, pulsuojantys plaučiai, plakanti širdis? Gal papasakoti jums, kas tai yra stabligė, išdraskytos nugaros smegenys, nuplėštas galvos kiaušas, sutrupinti kaulai, išvirtusios iš pilvo žarnos? Gal jums parodyti, kaip dejuoja žmogus peršautu pilvu, kaip kriokia, kai kulka perveria jam plaučius, kaip švilpia sužeistasis į galvą? Daugiau aš nieko nežinau! Daugiau aš nieko neišmokau!
O gal man privesti jus prie žaliai ir rudai nuspalvinto žemėlapio, pavedžioti prištu ir pasakyti jums, kad čia yra nužudyta meilė? O gal jums paaiškinti, kad knygos, kurias jūs laikote rankose, yra tinklai, kuriais jūsų patiklios sielos įtraukiamos į frazių brūzgynus ir suklastotų sąvokų spygliuotos vielos užtvaras?
Štai stoviu aš prieš jus, sustipėlis, nusikaltėlis, ir turėčiau jums pasakyti: likite tokie, kokie esate, ir neleiskite savo šilto vaikystės žiburėlio pvaresti viską naikinančią neapykantos ugnimi! Jūsų kaktos dar apsuptos nekaltybės dvelksmo – ir kaip aš galiu jus mokyti! Mane dar persekioja kruvini praeities šešėliai – kaipgi galiu drįsti brautis į jūsų tarpą! Ar pirma man pačiam nereikia vėl tapti žmogumi?
<...>
Erich Maria Remarque „Kelias atgal“
Išaušta rytas. Einu į savo klasę. Mažyliai sėdi suoluose gražiai susidėję rankutes. Jų didelėse akyse dar gyva visa ta nedrąsiai vaikystės dienų nuostaba. Jie žiūri į mane su tokiu passitikėjimu, su tokiu atsidavimu, kad staiga pajuntu, lyg kas replėmis būtų suspaudęs man širdį...
Štai stoviu aš prieš jus, vienas iš šimto tūkstančių bankrotų, kuriems karas sugriovė bet kokį tikėjimą ir palaužė kone visas jėgas... Štai stoviu ir jaučiu, kad jūs esate daug gyvesniais ir glaudesniais ryšiais susiję su gyvenimu negu aš... stoviu ir čia prieš jus ir jus turiu būti jums mokytojas ir vadovas. Tačiau ko gi aš galiu jus mokyti? Gal pasakyti jums, kad po dvidešimt metų būsite atbukinti ir suluošinti, atsisakę savo gražiausių siekių ir troškimų, negailestingai paversti pilkomis vidutinybėmis? Gal man papasakoti jums, kad visas švietimas, visa kultūra ir visas mokslas yra ne kas kita kaip žiaurus pasityčiojimas, kol žmonės Dievo ir žmoniškumo vardu žudo vieni kitus dujomis, geležimi, paraku ir ugnimi? Tad ko gi man jus mokyti, mažieji, jus, kurie tik vieni ir telikote tyri ir švarūs per tuos baisius metus?
Ko gi galiu jus mokyti? Gal pasakyti jums, kaip patraukti rankinės granatos žiedą ir mesti ją į žmogų? Gal parodyti jums, kaip nudurti žmogų durtuvu, kaip užmušti jį šautuvo buože, sukapoti kastuvėliu? Gal pamokyti kaip reikia nukreipti šautuvo vamzdį į tokį nesuvokiamą stebuklą kaip alsuojanti krūtinė, pulsuojantys plaučiai, plakanti širdis? Gal papasakoti jums, kas tai yra stabligė, išdraskytos nugaros smegenys, nuplėštas galvos kiaušas, sutrupinti kaulai, išvirtusios iš pilvo žarnos? Gal jums parodyti, kaip dejuoja žmogus peršautu pilvu, kaip kriokia, kai kulka perveria jam plaučius, kaip švilpia sužeistasis į galvą? Daugiau aš nieko nežinau! Daugiau aš nieko neišmokau!
O gal man privesti jus prie žaliai ir rudai nuspalvinto žemėlapio, pavedžioti prištu ir pasakyti jums, kad čia yra nužudyta meilė? O gal jums paaiškinti, kad knygos, kurias jūs laikote rankose, yra tinklai, kuriais jūsų patiklios sielos įtraukiamos į frazių brūzgynus ir suklastotų sąvokų spygliuotos vielos užtvaras?
Štai stoviu aš prieš jus, sustipėlis, nusikaltėlis, ir turėčiau jums pasakyti: likite tokie, kokie esate, ir neleiskite savo šilto vaikystės žiburėlio pvaresti viską naikinančią neapykantos ugnimi! Jūsų kaktos dar apsuptos nekaltybės dvelksmo – ir kaip aš galiu jus mokyti! Mane dar persekioja kruvini praeities šešėliai – kaipgi galiu drįsti brautis į jūsų tarpą! Ar pirma man pačiam nereikia vėl tapti žmogumi?
<...>
Erich Maria Remarque „Kelias atgal“
cia kas priesrinkimine agitacija? gi tave i valdzia isrinktu, Gediminai, tai tu plestum valstybe ne maziau nei dabartiniai valdzios vagys tik cia demagogine propoganda varai nes rinkimai arteja
O KAS GALI PARODYTI REALYBĘ??? Jei kalbi, vadinasi žinai ką kalbi - tada įvardyk. Nejauti kaip nusišnekėjai? Landsbergio knygas paskaityk - va ten tai jau tiksliai - IŠKREIPTA REALYBĖ. Kilnoja panelei Istorija sijoną ir dulkina visais būdais, kad tik jam pačiam būtų geriau.
Demokratijos principas -nepatinka neskaitykite ,o kam įdomu paskaitys,reiktų pradėti nuo to ,kad kažkam ''nepatogių'' temų nebūna ,po kuriomis galima rašyti komentarus ,pvz. apie LRLS melagingą ''Garbės žodį'' ir šiandieninius jų pijarus
Dėl planuojamos naujos atominės elektrinės Lietuvoje.
Pradžioje noriu paklausti ar buvo viešas teisėtas konkursas dėl nacionalinio investuotojo pasirinkimo ?
Tai gali prieštarauti Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostatai: „saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“,bei nebuvo atsižvelgta nei į viešumon iškilusius Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) privatizavimo skandalingus faktus ir aplinkybes.Valstybė pagal LR Konstituciją privalo ginti vartotojo interesus.
Manau tai gali būti iš esmės lobistinis projektas ir nesaugus dėl avarijos pavojaus ir Lietuvos vartotojų nuskriaudimo pavojaus , mažai diskutuojama dėl elektrinės saugumo,kas man ypatingai keista ,taip pat nemačiau visuomenei pristatytų techninių charakteristikų ,kaip kokia numatoma atominės elektrinės galia ir panašiai ,o Černobylio patirtis įrodė ,kad rizikuoti tokiu projektu negalima,tuo galite nesunkiai įsitikinti nuvykę prie buvusios Černobylio elektrinės ir yra pavojus ,kurį minėjo ir Prezidentas ir aš įžiūriu dėl oligarchinio valdymo Lietuvoje.
Mano nuomone, galima buvo ieškoti ir kitų ekologiškesnių formų ,nei atominė energetika ,kuri yra ypatingai pavojinga arba pagalvoti apie galimybę pirkti elektros energiją iš kaimynų,tačiau jei jau žutbūt nusprendė statyti tą elektrinę,tai kodėl nebuvo galima susiderėti su Lenkija ,kad ji būtų statoma Lenkijoje ,kuri turi didžiulę teritoriją ir avarijos atveju (panašiai kaip Ukrainos Černobylio atominės elektrinės avarijos patirtis įrodė,domėjausi truputį aš dėl tos avarijos ir užtikrinu ,kad neįmanoma pastatyti absoliučiai saugios atominės elektrinės ,o būtent žmonės ir yra pavojingiausia priežastis dėl ko gali atsirasti ši siaubinga avarija) , nors ir būtų katastrofa Lenkijoje ,tačiau ji turi didelį valstybės plotą,tačiau kaip Lietuvos atveju gali sunaikinti visą lietuvių tautą ,taip pat esu įsitikinęs ,kad Seimas negali rizikuoti savo piliečių sveikata arba net gyvybe net neatsiklausę savo tautos per referendumą ,todėl Seimas privalo prisiimti visą atsakomybę už visas galimas žalingas savo sugalvoto projekto pasekmes tiek dėl avarijos pavojaus ,tiek dėl to ,kad gali nukentėti Lietuvos vartotojai ,nes manau privatus investuotojas didins savivališkai elektros kainą ir galvoju ,kad toks valstybinės strateginės reikšmės projektas turėtų būti visiškai pavaldus Lietuvos valstybei ir Lietuvos Valdžiai.Nors aš noriu ir linkiu ,kad Seimo narių ir verslininkų atominės elektrinės projektas ,kaip pavojingas projektas ,kaip ir visi pavojingi planai Lietuvai ir lietuviams niekada neišsipildytų,kad Lietuva ir Lietuvos žmonės saugiai gyventų Ramybėje visuomet.
Pradžioje noriu paklausti ar buvo viešas teisėtas konkursas dėl nacionalinio investuotojo pasirinkimo ?
Tai gali prieštarauti Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostatai: „saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“,bei nebuvo atsižvelgta nei į viešumon iškilusius Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) privatizavimo skandalingus faktus ir aplinkybes.Valstybė pagal LR Konstituciją privalo ginti vartotojo interesus.
Manau tai gali būti iš esmės lobistinis projektas ir nesaugus dėl avarijos pavojaus ir Lietuvos vartotojų nuskriaudimo pavojaus , mažai diskutuojama dėl elektrinės saugumo,kas man ypatingai keista ,taip pat nemačiau visuomenei pristatytų techninių charakteristikų ,kaip kokia numatoma atominės elektrinės galia ir panašiai ,o Černobylio patirtis įrodė ,kad rizikuoti tokiu projektu negalima,tuo galite nesunkiai įsitikinti nuvykę prie buvusios Černobylio elektrinės ir yra pavojus ,kurį minėjo ir Prezidentas ir aš įžiūriu dėl oligarchinio valdymo Lietuvoje.
Mano nuomone, galima buvo ieškoti ir kitų ekologiškesnių formų ,nei atominė energetika ,kuri yra ypatingai pavojinga arba pagalvoti apie galimybę pirkti elektros energiją iš kaimynų,tačiau jei jau žutbūt nusprendė statyti tą elektrinę,tai kodėl nebuvo galima susiderėti su Lenkija ,kad ji būtų statoma Lenkijoje ,kuri turi didžiulę teritoriją ir avarijos atveju (panašiai kaip Ukrainos Černobylio atominės elektrinės avarijos patirtis įrodė,domėjausi truputį aš dėl tos avarijos ir užtikrinu ,kad neįmanoma pastatyti absoliučiai saugios atominės elektrinės ,o būtent žmonės ir yra pavojingiausia priežastis dėl ko gali atsirasti ši siaubinga avarija) , nors ir būtų katastrofa Lenkijoje ,tačiau ji turi didelį valstybės plotą,tačiau kaip Lietuvos atveju gali sunaikinti visą lietuvių tautą ,taip pat esu įsitikinęs ,kad Seimas negali rizikuoti savo piliečių sveikata arba net gyvybe net neatsiklausę savo tautos per referendumą ,todėl Seimas privalo prisiimti visą atsakomybę už visas galimas žalingas savo sugalvoto projekto pasekmes tiek dėl avarijos pavojaus ,tiek dėl to ,kad gali nukentėti Lietuvos vartotojai ,nes manau privatus investuotojas didins savivališkai elektros kainą ir galvoju ,kad toks valstybinės strateginės reikšmės projektas turėtų būti visiškai pavaldus Lietuvos valstybei ir Lietuvos Valdžiai.Nors aš noriu ir linkiu ,kad Seimo narių ir verslininkų atominės elektrinės projektas ,kaip pavojingas projektas ,kaip ir visi pavojingi planai Lietuvai ir lietuviams niekada neišsipildytų,kad Lietuva ir Lietuvos žmonės saugiai gyventų Ramybėje visuomet.
Ponas Gediminai, nustokite pagaliau teršti eterį savo ilgais ir temos neatitinkančiais pasisakymais. Sukurkite savo tinklalapį, rašykite spaudai straipsnius, ar kaip, tačiau jūsų rašliava trukdo žmonėms sekti kitas, ne mažiau aktualias temas.Turėkite padorumo. Supraskite, net jei jūsų mintys ir labai svarbios ir teisingos, paverstos visų įmanomų tinklalapių ir temų parazitais- jos sukelia atvirkštinį efektą, o jūs pats pradedate atrodyti juokingai.
ne visada pinigai lemia reikalo esmę tai parodo ir K.Prunskienės ir R.Karbauskio konflikto atomazga,R.Karbauskis ,nors ir turtingas ,tačiau nesugebėjo įveikti negražios,bet proto turinčios moters K.Prunskienės
REKLAMA
REKLAMA
Kas tai daro?