Beveik du mėnesius kone visoje posovietinėje erdvėje tvyroję karščiai, matyt, slūgsta, ir tai didžiausia Dievo ir Gamtos malonė jų padarinių nualintai europinei Rusijai bei ištisai juostai nuo Karelijos iki Juodosios jūros. Kalbėti apie kažkokią bausmę ar gamtos stichijos racionalumą būtų per daug mistiška, tačiau svarstyti, kad tų kraštų valdžia savo atsakingais ūkiniais ir politiniais sprendimais galėjo daugiau padėti įveikiant stichijų padarinius, visai logiška. Kitaip sakant, kartais motulė Gamta lemia netgi valstybės raidą ir jos vadovų likimą.
Atvirai sakant, turiu galvoje pirmiausia Rusiją, kurios, kaip pasakė vieno Vakarų leidinio straipsnio autorius, „demokratijos laką išlydė neregėti karščių“. „The Moscow Times“ rašo, kad smogas Rusijoje apėmė ne tik Maskvos gatves ir dangoraižius, bet ir politinį šalies landšaftą.
Daugelis analitikų tvirtina, kad miškų ir durpynų gaisrai bei žalingi dūmai apnuodijo Kremliaus valdovų protus, ir spėja, kad skilimas tarp Dmitrijaus Medvedevo ir Vladimiro Putino neišvengiamas. Prezidentas labai taikliai pasakė, kad politikai naudojasi gaisrais savireklamos tikslais. Kai kas mano, kad ši subtili kritika pirmiausia skirta V. Putinui.
Kita vertus, kol premjeras skraidė demonstratyviai gesindamas miškų ir durpynų gaisrus, D. Medvedevas pabandė prisiimti vyriausybės vadovo vaidmenį, siųsdamas jai įvairias rekomendacijas bei pastabas dėl ministrų kabineto nerangumo ir neišmanymo. O prezidentas išbarė regioninę valdžią, kad ši pripirkusi medicininių tomografų už keturgubai didesnę kainą, negu pardavė gamintojai. Liepos 28 d. generaliniam prokurorui Jurijui Čaikai jis pavedė ištirti, ar nebuvo korupcijos pėdsakų Kremliaus valdininko Vladimiro Leščevskio veiksmuose vykdant Sočyje 2014 m. olimpiados statybos projektus.
D. Medvedevas pabėgo nuo Maskvoje tvyrančio smogo ir įsikūrė Sočyje, iš ten siuntė nurodymus į Maskvą ir priiminėjo aukštus užsienio asmenis. V. Putinas elgėsi kitaip: jis sraigtasparniu (premjeras sėdėjo už oro amfibijos „Be-200“ antrojo piloto šturvalo) apsuko degančius Riazanės miškus ir net du kartus po 12 tonų prisisėmė iš Okos vandens, paskui nuspaudė vandens bombos išmetimo mygtuką. Užgesintas miško plotas buvo nedidelis, bet V. Putinas iš lėktuvo išlipo plačiai šypsodamasis: dienraštis „Ukraina Moloda“ jį vadina macho ir Rusijos gelbėtoju... Tačiau interneto „blogeriai“ netruko prikišti saugumo reikalavimų pažeidimą: į sudužusio prie Smolensko lenkų lėktuvo kabiną neva užėjęs vyriausiasis oro pajėgų vadas tapo pagrindiniu katastrofos kaltininku, o štai Rusijos premjerui saugumo taisyklės negalioja...
Tuo metu prezidentas varė savo. Jis priekaištavo Maskvos merui Jurijui Lužkovui, kad šis per patį gaisrų įkarštį keliavo, ilsėjosi Alpių kurorte ir užsiėmė dar kažin kuo. O premjeras padėkojo Rusijos sostinės vadovui už tai, kad jis pagaliau nutraukė savo atostogas ir „laiku“ grįžo į Maskvą. Negana to, V. Putinas jį įnirtingai gina nuo opozicijos mėginimų apkaltinti merą ir jo žmoną J. Baturiną korupcija ir reikalavimų atsistatydinti.
D. Medvedevas vožė dar vieną smūgį: per patį tirščiausią smogą jis pateikė idėją pervadinti miliciją policija. Šitaip prezidentas norėtų pakelti milicijos autoritetą, kuris smarkiai susiūbavo Vidaus reikalų ministerijai bandant efektyviai gesinti socialiniu sprogimu gresiančią situaciją aplink Maskvą. Apžvalgininkai trauko pečiais: iš kur D.Medvedevas ims tiek kadrų, kurie pakeistų supuvusią miliciją ir sėkmingiau kovotų su siaučiančia stichija bei jos padarinius išnaudojančia liberaliąja opozicija (štai rugpjūčio 31-ąją ji vėl rengia daug tradicinėmis tapusių protesto akcijų).
Patriarchas Kirilas rugpjūčio pradžioje pasakė, kad sausra, sukėlusi tokius baisius gaisrus, baigsis tuomet, kai rusai nustos daryti nuodėmes. Dėl šios biblinės tiesos galima ginčytis, tačiau patriarchas tokią pastabą, matyt, pirmiausia taikė ne paprastiems tikintiesiems, o politikams, sėdintiems (ir skraidantiems) ten, aukštai...
Bet „nuodėmingieji“ Rusijoje staiga tampa neliečiamaisiais arba apskritai didvyriais. Vokiečių laikraštis „Suddeutsche Zeitung“ pasakoja apie vietinius kunigaikštukus – regionų lyderius, kuriems nebaisi rinkėjų rūstybė, nes jie yra skiriami iš centro (tokią pataisą federaliniame rinkimų įstatyme „prastūmė“ dar prezidentu būdamas V. Putinas).
Pernai Nižnij Novgorodo srityje, kur vyko Nikitos Michalkovo filmo „Saulės nualinti“ tęsinio filmavimas, buvo iškirsta dalis miško. Tuomet žmonės piktinosi, kodėl dėl filmavimo leidžiama niokoti gamtos turtą. Tačiau per šių metų gaisrus čia sudegė 759 namai, ugnyje žuvo 19 žmonių. Iš ugnies apimtų gyvenviečių buvo evakuota 459 žmonės. Srities vadovas ilsėjosi užsienyje, kaip ir J. Lužkovas, ir namo grįžo tik tuomet, kai keletas gyvenviečių jau buvo virtusios pelenais. O jis derino su pavaduotojais pranešimus Maskvai, kad regione „padėtis kontroliuojama“.
Rugpjūčio pradžios duomenimis, centrinėje Rusijos dalyje toliau siaučiant miškų gaisrams, kurie plito vis arčiau gyvenviečių, ugnis be namų paliko 2210 žmonių, sudegė 1257 namai, iš ugnies apimtų kaimų evakuota daugiau kaip 5000 žmonių. Gaisruose žuvo 34 žmonės. Vėliau šis skaičius padvigubėjo. Šią tragediją sumaniai išnaudoja tiek D. Medvedevas, tiek V. Putinas, tiek vietiniai vadovai. Kremliuje vykstančios politinės ir ekonominės intrigos nesiliaujančių gaisrų fone – nebloga rinkimų kampanijos preliudija. Kas bebūtų išrinktas per 2012 m. prezidento rinkimus, tvirtina vokiečių laikraštis, naujasis lyderis bus paženklintas tuo, kad savo politinį kapitalą bus susikrovęs ne atviroje konkurentų kovoje, o gaisrų ir dūmų atmosferoje. Prezidento D. Medvedevo perspėjimas opozicijai, kad jis neleis šio politinio kapitalo krautis iš tragedijos, greičiausiai skirtas patiems sėdintiems Kremliuje.
Kita vertus, rašo dar vienas vokiečių laikraštis „Die Welt“, rusai mėgsta parodomąją heroizmo pusę. Štai tragiškai žuvo kareivis, nuo ugnies gindamas draugą. Nuo vietinės girininkijos iki Maskvos nuskambėjo fanfaros didvyriškam kareivio poelgiui, o visokie vadovai prisiekė įamžinti jo taurų atminimą. Dar pridūrė, kad bus atlyginta kareivio artimiesiems... Bet, klausia „Die Welt“, ar tai padės degančiai ir nežinomybės dūmų aptrauktai Rusijai? Vokiečių poetas ir teatrologas Bertoltas Brechtas rašė, kad gera ta šalis, kuriai nereikia didvyrių. Rusija be jų neapsieina. Prieš 10 metų buvo heroizuojama Barenco jūroje nuskendusio povandeninio laivo „Kursk“ tragedija, šiandien – didvyriais tampa ugniagesiai, tarp kurių, žinoma, ir pats V. Putinas.
Įdomi dar viena premjero iniciatyva – labiau komiška negu rimta. Jis įsakė kiekvienoje sudegusio kaimo ar vienkiemio statybvietėje pastatyti vaizdo kameras, kad esą neprapultų nė viena lenta ar sienojas. Ir tai reiškia, kad Rusija žengia pasaulinės demokratinės valstybės keliu? – retorinis „Die Welt“ klausimas.
Žinoma, gerai, kad centrinius Rusijos rajonus apima lietūs, kad gaisravietės pamažu vėsta, kad žmonės grįžta į išdegusius kaimus. Taip sakant, ačiū Gamtai. Ne Rusijos lyderiams, kurie sugeba net tokiu tragišku metu pasišildyti rankas, kad gautų politinių dividendų.
