Sigito Čiapo žmogžudystė tais laikais mafijos sostine žurnalistų pramintame Kaune sukėlė dar nebūtą rezonansą – tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų įvykdytų nužudymų. Apie tai rašoma netrukus pasirodysiančioje Dailiaus Dargio knygoje „Kruvinasis mafijos maršrutas“.
Labai gerai prisimenu S. Čiapo nužudymą. Tai buvo pirmas kartas, kai išgirdau jo vardą. Sušaudyto BMW automobilio nuotrauka kitą rytą atsirado dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numerio viršelyje.
Žiniasklaidoje iš karto paskelbta, kad garsaus verslininko atsikratė Daktarai. Apie tai nuo pirmųjų dienų rašė visa tuometė spauda. Laikraščiuose mirgėjo neįtikimiausios versijos, spėlionės. Televizija, pamiršusi dar vienas eilines politikų tarpusavio rietenas ar valstybę atvirai švarinančių pirmųjų milijonierių nuodėmes, šiam kraupiam įvykiui anuomet skyrė pagrindinį žinių laidų eterio laiką.
Mokėsi KGB mokykloje
S. Čiapas – išskirtinis žmogus 1990-ųjų lietuviško naujo stambaus kapitalo, dažniausiai uždirbto toli gražu ne teisėtai, formavimosi ir dėl jo besigrumiančių gaujų karų metais.
Tarybiniais metais dauguma vaikinų bandydavo išsisukti nuo tarnybos armijoje, tačiau Sigitas į ją pasiprašė pats. Jis tarnavo Kaune, Žemuosiuose Šančiuose dislokuotame desantininkų dalinyje, kuris buvo apgaubtas įvairiausiomis mįslėmis. Tarnaudamas Kaune S. Čiapas vedė Jolantą.
Po karinės tarnybos jį rekomendavo į Maskvos F. Dzeržinskio aukštąją KGB mokyklą. Kaip žinoma, sovietmečiu ši mokykla buvo laikoma prestižine.
1984 metais S. Čiapas buvo vienintelis jos studentas iš Baltijos šalių. Maskvoje jis gavo karinį juridinį išsilavinimą, išmoko vokiečių kalbą. Vyras buvo ypač vertinamas, todėl ruošiamas diplomatiniam darbui, praktiką atlikdavo užsienio šalių ambasadose.
Studijuodamas KGB kaunietis kuravo tuometę sovietinės Lietuvos atstovybę Maskvoje. Čia nemažai laiko praleisdavo ir vienas Daktarų gaujos veteranų Andrius Jankevičius, pravarde Pšidzė. Lietuvos atstovybėje Maskvoje jis su vienu tuomečiu Kauno vykdomojo komiteto vadovu rengdavo neformalius susitikimus su Jungtinėse Amerikos Valstijose įsitvirtinusiu kauniečiu verslininku Mėjumi Velonskiu, kuris buvo pagarsėjęs stambaus masto aferomis.
Rusijos sostinėje Sigitas ir Jolanta Čiapai su dviem vaikais gyveno žinybinio namo vieno kambario bute. Kas savaitę juos lankydavo draugai iš Lietuvos. S. Čiapas turėjo galimybę pasilikti dirbti Rusijoje arba išvykti į Vokietiją, tačiau pasirinko tėvynę ir grįžo į Lietuvą.
Elitinių pobūvių žvaigždė
Dar studijuodamas S. Čiapas sugebėjo užsidirbti nemažai pinigų. Jis bendravo su Lietuvos ir Rusijos prekiautojais, surasdavo jiems rinkų ir už procentus padėdavo parduoti įvairių namudinių prekių. Grįžęs į Lietuvą jis ėmėsi verslo: prekiavo paklausiais kompiuteriais, medvilne, nafta ir alkoholiniais gėrimais.
Kartu jis įgijo pagarbą ir pasitikėjimą tarp autoritetingiausių Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų. S. Čiapui jie pasiūlė bendradarbiauti alkoholio prekybos versle, o šis, išgirdęs apie neblogas sąlygas, sutiko ir ėmėsi bendrų projektų. Apie tuomečio alkoholio verslo peripetijas ir jame ryškiai sublizgėjusį S. Čiapą gana plačiai pasakojau savo pirmojoje knygoje „Tikroji Daktarų istorija“, tad nesikartosiu.
Tuo metu, kai daugumos lietuvių pragyvenimo lygis smarkiai smuko, mažas būrelis apsukruolių naudojosi šiuo chaosu. Kai 1992 metais S. Čiapas pasirodė „naujųjų lietuvių“ arenoje, kelią į turtuolius Lietuvoje dažniausiai atverdavo jau ne restoranų ir mažų parduotuvių reketavimas, konkurentų naikinimas tamsiuose skersgatviuose, o valdžios vyrų papirkinėjimas, kyšiai ir „dėkingumo“ vokeliai valdininkams, politikams, valstybinių įmonių direktoriams ar aukštiems prokurorams. Tais metais kaunietis jau buvo milijonierius ir, naudodamasis tuometės santvarkos kliūtimis ir per tarpininkus paversdamas valstybės turtą privačiu likvidžiu kapitalu, rengėsi tapti multimilijonieriumi.
Garsiausio šalies verslininko žygius atidžiai sekė laikraščiai ir televizija. Kvietimai į tokius pobūvius kaip jo gimtadienio vakarėlis Palangoje buvo ypač vertinami, nes jį gavusieji turėjo galimybę pabendrauti su garsiausiais šalies verslo, politinio elito atstovais.
Alkoholį pirko laivais
S. Čiapo artimųjų teigimu, paskutiniais gyvenimo metais alkoholio siuntas jis pirkdavo net laivais tiesiai iš gamintojų Vokietijoje, o derybas su alkoholio gamintojais dažniausiai vesdavo Gintaras Pluščiauskas.
Tais metais S. Čiapas ir G. Pluščiauskas buvo geri draugai ir verslo partneriai.
Tuo pat metu į S. Čiapą ypač įtariai ėmė žiūrėti Pšidzė, nes iš patikimų šaltinių buvo gavęs informacijos, kad verslininkas, bendraudamas su gangsteriais, vykdo tam tikras slaptas saugumo užduotis. Kiti Daktarų gaujos veikėjai tokių kalbų nelaikė rimtomis.
Buvę kriminalinės Daktarų šeimos veikėjai pasakojo, kad netrukus S. Čiapas suartėjo su Henriku Daktaru. Jie ėmė bendrauti net šeimomis.
Verslininko artimieji prisimena, kad S. Čiapas su Hena susipažino maždaug 1992 metais. Tiksliau, juos supažindino kažkoks vilnietis verslininkas, nes S. Čiapas turėjo verslo interesų ir Vilniuje, kur dažnai viešėdavo.
„Kaune paprastai dingdavo alkoholio siuntos. Tokie dalykai vykdavo tada, kai importuotojai ar prekiautojai nemokėdavo duoklių Kauno banditams. Tuo laikotarpiu verslininkai turėjo „stogą“. Su H. Daktaru Sigis bendravo tik verslo klausimais ir bendravimas buvo tik dalykinis, draugai jie tikrai niekada nebuvo“, – pasakojo S. Čiapo šeimai artimas žmogus.
„Šeimos“ intrigos
Po kurio laiko Sigitas atskleidė Pšidzės kriminalinę veiklą, jo ryšius, partnerius, konspiracinius butus. 1995 metais Pšidzei už reketą ir stambaus masto sukčiavimą buvo iškeltos baudžiamosios bylos. Jį planuota suimti, tačiau dėl to jis buvo įspėtas pažįstamų pareigūnų ir spėjo pabėgti iš Lietuvos.
Pšidzei pavyko gauti neginčijamų įrodymų apie S. Čiapo ir saugumo darbuotojų ryšius. Manoma, kad konfidencialūs duomenys buvo perduoti aukščiausiems Daktarų gaujos veikėjams.
„S. Čiapas pažinojo mus visus, ne kartą lankėsi „Vilijos“ restorane, nors dažniau mes važiuodavome pas jį į biurą Aleksote, prie jo bendrovės „Agora“ sandėlių. Paskui jo biuras persikėlė į Žaliakalnį prie Meno mokyklos. Mano žiniomis, santykiai su S. Čiapu pablogėjo po garsiojo įvykio su tuo metu jo apsaugoje dirbusiu Jurijumi Milevskiu. Iš pradžių buvo prašoma, kad J. Milevskis atsiimtų pareiškimą, tačiau to neįvyko ir prasidėjo konfliktai“, – kalbėjo buvęs Daktarų veikėjas R.
Priminsiu, kad keli Daktarų gaujos šulų pasiųsti „torpedos“ 1994 metais lapkričio 10 dieną užpuolė tuometį „Agoros“ apsaugos viršininką J. Milevskį ir pagrobė jo mašiną garažų masyvuose prie Vilijampolės turgavietės. Automobilio „Ford Mondeo“, kuriuo tada važinėjo J. Milevskis, pagrobimo byla tapo pagrindu 1997-ųjų vasarį pasiųsti septyneriems su puse metų už grotų H. Daktarą. Jam buvo pateikti kaltinimai dėl turto prievartavimo ir poveikio liudytojui.
Kai pradėjo kalbėti sargybinis
Paskutiniais gyvenimo mėnesiais S. Čiapą kelionėse dažniausiai lydėdavo jo asmens sargybinis ir vairuotojas.
„Aš matydavau, kaip S. Čiapas su H. Daktaru ir E. Abariumi, pravarde Goga, susitikdavo, pasisveikindavo, persimesdavo keliomis frazėmis, o paskui nueidavo, susėsdavo ir apie kažką šnekėdavosi. Tai vykdavo H. Daktaro motinos namuose J. Naujalio gatvėje, – tamsiausius S. Čiapo gyvenimo metus prisiminė tuometis jo apsaugos darbuotojas A. L. – Su vairuotoju Vincu Varnu mašinoje laukdavome. S. Čiapas mums liepdavo nestovėti prie įėjimo, o palaukti nuošaliau prie netoliese esančio garažo. S. Čiapas vis sakydavo, kad jį seka ir jis nenorįs, jog jo mašina būtų matoma prie Henos motinos namų. Po tokių susitikimų S. Čiapas per raciją ar telefoną pasakydavo, kada privažiuoti.
Maždaug 1995 metų gruodį matydavome, kad iš paskos seka mašina. Tai dažniausiai būdavo Kaune. Tačiau greitai nuo jos atitrūkdavome. Vairuotojas V. Varnas pasiutusiai gerai važinėjo, be to, mūsų mašina turėjo galingą variklį. Kartą patikrinęs per pažįstamus sužinojau, kad tada mus sekė saugumo mašina.“
Tas pats apsaugos darbuotojas, dirbdamas „Agoroje“, vėliau perėjo prie operatyvinės informacijos rinkimo. Kartkartėmis dirbdavo ir vairuotoju – veždavo S. Čiapo vaikus į mokyklą.
Šeimininko nurodymu jis ne kartą yra vežęs įvairias pinigų sumas Daktarų įžymybėms. Kokios tai buvo sumos, dabar jis negali pasakyti, nes pinigai būdavo paketuose.
„Kaip man prasitarė S. Čiapas, Daktarų gauja į jo verslą buvo investavusi pusę milijono, tačiau nesakė, kokiais pinigais. Jis kartais sakydavo, kad Daktarams pinigų atiduoti nesiruošia, sakė geriau jau sumokės teisėsaugos organams ar saugumiečiams, – kalbėjo apsaugininkas. – Kartą S. Čiapas man buvo pavedęs ieškoti Daktarų gaujos bunkerio, kuriame jie neva kankindavo žmones. Taip pat prašė fiksuoti mašinas, kuriomis važinėja grupuotės nariai. Beje, prieš mirtį Sigitas yra sakęs, kad jei jį kas ir „bombintų“, tai tik prie sankryžos arba namų.“
S. Čiapo artimųjų teigimu, H. Daktaras klestinčio verslininko namuose Sargėnuose, Obelynės gatvėje, lankėsi tik kartą – 1995-ųjų rudenį, kai Sigitas pats išsikvietė Kauno Daktarų garsenybę išsiaiškinti, kodėl jis siunčia žmones reketuoti turtą iš jo žmonos J. Čiapienės.
„Tada S. Čiapas rimtai susikirto su H. Daktaru, nes pas jo žmoną į Kauno grožio saloną „Jolanta“ buvo atvykę Daktarų vyrukai ir pareikalavo mokėti duoklę“, – kalbėjo Čiapų šeimai artimas šaltinis.
Susiję straipsniai:
