„Nors tikslius duomenis turėsime tik kitais metais, tokios tendencijos rodo, kad infliacijos pasekmių švelninimo priemonių taikymas, atlyginimų ir socialinių išmokų didinimas padėjo suvaldyti sudėtingą 2022 metų situaciją ir turėjo teigiamos įtakos skurdo lygio mažėjimui šalyje“, – rašoma 2022 metų skurdo ir socialinės atskirties apžvalgoje, kurią antradienį pristatė organizacija.
NSMOT direktorė Aistė Adomavičienė sako, kad realią padėtį bus galima matyti kitais metais, tačiau ir tokie skaičiai – per maži.
„Nacionaliniame pažangos plane siekiame, kad iki 2025 metų skurdo rizikos lygis sumažėtų iki 17 proc., (...) tai klausimas, ar pasieksime. O 2030 metais turi sumažėti iki 14 proc., tai judant tokiais tempais bus tikrai sunku pasiekti nacionalinį įsipareigojimą“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė A. Adomavičienė.
2022 metais skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekė 20,9 proc. ir buvo 0,9 punkto didesnis nei 2021 metais. Pernai žemiau skurdo ribos gyveno apie 586 tūkst. šalies gyventojų.
A. Adomavičienės teigimu, skurdo rizikos lygis pernelyg nesikeičia jau beveik 20 metų.
„Eilę metų Lietuvoje skursta kas penktas Lietuvos gyventojas, tokia riba matoma nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą (ES) ir tokio protrūkio (skurdo rizikos lygio mažėjimo – BNS) mes nuo to laiko nelabai turėjome“, – sakė A. Adomavičienė.
2022 metais skurdo rizikos riba buvo 510 eurų per mėnesį vienam asmeniui ir 1 tūkst. eurų – šeimai su dviem vaikais iki 14 metų.
20 proc. pačių turtingiausių ir tiek pat skurdžiausių žmonių Lietuvoje pajamų lygis pernai skyrėsi 6,4 karto (2021 metais – 6,1 karto).
„ES vidurkis siekia 4,74 karto, tai mes gerokai atsiliekame“, – nurodė A. Adomavičienė.
Pagal šį rodiklį Lietuva Europos Sąjungoje (ES) yra trečia nuo pabaigos – didesnis atotrūkis yra tik Latvijoje ir Bulgarijoje.
Tuo metu pagal skurdo rizikos lygį Lietuva ES yra penkta nuo pabaigos. Žemiau Lietuvos buvo Rumunija su 21,2 proc. skurdo rizikos lygiu, Latvija – 22,5 proc., Estija – 22,8 proc. ir Bulgarija – 22,9 proc. ES skurdo rizikos lygio vidurkis pernai buvo 16,5 proc.
„Jeigu lygintume su ES statistika, tai, deja, mes esame prie tų prasčiausiai pasirodančių valstybių, šiais metais esame penkti, bet esame buvę ir treti“, – teigė NSMOT direktorė.
Pasak A. Adomavičienės, problemą spręsti būtų galima skiriant didesnį finansavimą socialinei sričiai.
„Sprendimai situacijai turėtų būti skiriamas adekvatus finansavimas socialinei sričiai, mes jau esame padarę didelę pažangą, bet matome, kad tai nėra pakankama. (...) Viduje nežinau, ar įmanoma jau suefektyvinti kažką, čia tiesiog yra resursų trūkumas“, – kalbėjo A. Adomavičienė.
Kada žmonės pagaliau suvokė, jog tai NE darbdaviai jiems MOKA mažus atlyginimus, o tai jie patys - tie žmonės SUTINKA dirbti už juokingą - skurdą lemiančią - algą.
Jei NIEKAS nesutiktų dirbti už minimumą ar kokius tai ten 1000 eurų "į rankas", o tiesiog žmonės net nesikreiptų į tokius darbdavius, siūlančius mažiau negu 1500 eurų "į rankas" per mėnesį, VISI tie darbdaviai būtų priversti - arba - imti mokėti normalius atlyginimus
savo darbuotojams,
arba - kabinti ant savo įmonės vartų didelę sunkią spyną, o patys - eiti dirbti kažkurio kito darbdavio įmonėje.
Lietuvai net nereikalingi tokie verslai, kurių generuojama pridėtinė vertė yra tokia menka, jog neleidžia mokėti BENT 1500 eurų atlyginimo darbuotojams.
Kol Lietuvoje egzistuos visokie pigių baldų fabrikai, menkaverčių daiktų gamintojai, žemės ūkio, auginančio menkavertes kultūras bendrovės bei ūkininkai, kitokios "niekinės" įmoniūkštės, kurios ne gyvuoja, o vegetuoja, bei, mokėdamas algas, artimas minimumui - verčia skursti savo darbuotojus, tol mūsų šalis ir tėvus pigios darbo jėgos kloaka, per klaidą papuolusi į Europos sąjungą, tačiau - taip ir neišmokusi - gyventi Europietiškai.
Gi sprendimas įmanomas ir valstybės sprendimų priėmimo lygmeniu. Seimas ir vyriausybė gali pakelti minimumą iki 1500 eurų į rankas ir leisti visoms toms parazitinėms įmonėms, net negeneruojančioms pelno ir tokiu būdu - per pelno mokestį - neprisidedančioms prie biudžeto gausinimo, o ir temokančioms minimalius arba - artimus minimaliems - atlyginimus, kas, įvertinus NPD, vėlgi lemia jog jų darbuotojų sumokamas GPM - yra juokingai mažas ir tokiu - būdu - vėlgi - yra skurdinama visą valstybė, tad visoms toms įmonėms - kuo greičiau nutiks bankrotas, tuo greičiau - Lietuvos gyventojai ims gyventi kaip žmonės, o ne - Afrikos filialo Europoje - aborigenai.
Galite būti ramūs ir nepanikuoti.
Tas menkavertes imones įmones -
netolimoje ateityje -
pakeis normalios, padorią algas mokančios, o mokėti naujosios įmonės tokias algas išgalės todėl, kad nuo pat pradžių - tų įmonių keliamas tikslas - didelės pridėtinės vertės - prekių bei paslaugų - teikimas rinkai.
Geriau tegul pusmetį ar metus, kas antras lietuvis pabus bedarbiu, tuo laikotarpiu - jį galės išlaikyti sutuoktinis ar sutuoktinė, gaunanti - būtent - 1500 - 2000 eurų algą į rankas, gi po tos laikinos krizės - bedarbystė ir vėl nukris iki 4-5%, tačiau tada jau - VISI Lietuvos dirbantieji gaus algas, artimas klestinčių Vakarų Europos šalių algoms.
Taip, faktas yra ir tai, jog toks atlyginimų šuolis, išprovokuos papildomą infiliaciją. Bet su ja - vėlgi - galima kovoti valstybės valdymo sprendimais.
Tarkim, siekiant skatinti eksportą, atvykstamąjį turizmą ir kt. drąsiai galima PVM tarifą sumažinti iš pradžių - iki 16%, po metų - iki 10%.
Pinigų masė esanti apyvartoje - nuo to nesumažės, kainos kris, nebe mes vyksime į Lenkiją apsiprekinti, o lenkai, latviai ir kitų šalių atvykėliai - autobusais, traukiniais ir lėktuvais - vyks apsiprekinti, paatostogauti į Lietuvą. Tokiu būdu - papildydami kad 10% sumokėtu PVM, remdami vežėjų, viešbučių, kavinių bei restoranų verslus.
Tiesa, tam kad kavinės ir viešbučiai, nustotų parazituoti - savo personalui mokėdami algas su struktūra "minimumas + arbatpinigiai" to sektoriaus absoliučiai visoms įmonėms, laikinai, kol jie "susivoks" arba bankrutuos, turėtų būti taikomas bent jau 200% PVM.
Nes šiuo metu, tie niekšeliai, kavos puodelį, kurio savikaina -
yra maksimum 15 centų,
parduoda minimum po 3 eurus
(Palangoje - po 5 eurus)
ir dar nuolat inkščia, reikalauja papildomų niekaip nepagrįstų mokesčių lengvatų,
nors - savo pačių - esamų mokesčių nesumokėjimo mastu
(kai visi jų darbuotojai gyvi -
vos ne vien tik tais - niekaip neapmokestinamais arbatpinigiais)
bei plėšikiškomis kainomis -
yra iš esmės žlugdomas visas
atvykstamasis turizmas.
