Apie žmogų, kuris bando žudytis
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, net trečioje vietoje, pagal mirties priežastį yra išoriniai veiksniai, t.y. savižudybės, transporto įvykiai ir kt. Tai yra pagrindine jaunų žmonių mirties priežastis. Mokslininkai nusprendė ištirti ar yra ryšys tarp noro pačiam nutraukti savo gyvenimą ir psichinių susirgimų. Tokius tyrimus Lietuvoje paskatino, dar 2003 metais Škotijoje gauti duomenys – nuo 88 iki 95 proc. nusižudžiusiųjų turėjo psichikos sutrikimą. 2012 m. spalio – 2013 m. sausio mėnesiais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje, Kauno klinikų Skubios pagalbos ir Psichiatrijos skyriuje, Respublikinės Kauno ligoninės ir Psichiatrijos ligoninėje buvo atliktas tyrimas, kurio uždaviniai buvo – nustatyti bandžiusių žudytis žmonių lytį, amžių, darbingumą ir šeimyninę padėtį. Taip pat nustatyti ar tai buvo pakartotinas bandymas žudytis ir ar jie turėjo kokių psichikos sutrikimų.
Tyrime dalyvavo 55 mėginę žudytis pacientai, iš kurių 63,3 proc. - moterys. Tyrimo metu vertinant mėginimo žudytis pasiskirstymą tarp lyčių, moterų buvo daugiau. Daugelyje šalių duomenys būna priešingi – į savižudybes labiau linkę vyrai. Tačiau mokslinė literatūra patvirtina gautus tyrimo duomenis – moterims mėginimas žudytis yra žymiai būdingesnis nei vyrams. Taip pat buvo išskirtos keturios amžiaus grupės – iki 22 m. (27,3proc.), 22-29 m. (23,6proc.), 30-45 m. (23,6proc.), ir vyresni nei 46 m. (25,5proc.). Nustatyta ir pacientų šeimyninė padėtis, darbingumas, žudymosi metodai, medicininės istorijos. Gauti duomenys atskleidė, jog savižudybės rizika didesnė asmenims, kurie yra vieniši, niekada nevedę, ar netekę savo antrosios pusės. Vertinant mėginusių žudytis asmenų darbingumą, duomenys parodė, jog dirbantys ir nuolatines pajamas gaunantys žmonės yra šiek tiek labiau linkę į savižudybę.
Mėginimas žudytis – psichinės ligos simptomas
Vienas iš svarbiausių tyrimo rezultatų, tai, jog visiems mėginusiems žudytis pacientams diagnozuotas psichikos sutrikimas. Buvo nustatyti tokie psichikos sutrikimai: organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai, vartojant alkoholį ar kitas psichoaktyvias medžiagas, kliedesiai, šizofrenija, neuroziniai, afektiniai sutrikimai ir t.t. Nustatyta, kad net 47,3 proc. mėginusių žudytis turėjo daugiau kaip vieną psichikos ligą.
Gauti rezultatai taip pat rodo, jog net 67,3 proc. tiriamųjų mėgino žudytis apsinuodijimu vaistais. Remiantis tiek šio tyrimo duomenimis, tiek moksline literatūra, galima teigti, kad gydytojai turėtų būti budrūs skirdami „pavojingus“ vaistus pacientams turintiems savižudiško elgesio riziką. Diskusijų objektu gali būti net paracetamolis.
Literatūros duomenimis, vieni iš svarbiausių savižudiško elgesio rizikos veiksnių yra psichikos sutrikimai, buvę mėginimai žudytis – tai padidina savižudybės tikimybę nuo 30 iki 40 kartų. Daugiau nei du trečdaliai mėginusių žudytis buvo apsilankę pas bet kurios srities sveikatos priežiūros specialistą 1 mėnesio laikotarpių iki savižudybės.
Kai kurių autorių duomenimis, susirgimas sunkia depresija, kurios metu pasireiškia nuotaikos kaita, padidina savižudybės riziką iki 20 kartų.
Prevencija
Lietuvoje savižudybių rodiklis viršija Europos sąjungos vidurkį tris kartus. Nėra tiksliai žinoma, kiek žmonių mėgina žudytis, bet teigiama, kad vienai savižudybei tenka nuo 10 iki 20 mėginimų žudytis.
Lietuvoje, siekiant sumažinti savižudybių riziką veikia savanorių grupė „Jaunimo linija“. Visą parą prie telefonų ir elektroninio pašto budintys savanoriai sulaukia 253 skambučių per parą, iš jų 5 – su savižudybės rizika. Ieškantys pagalbos ar norintys ją suteikti, visus klausimus ir atsakymus gali gauti ir internetiniame šios organizacijos puslapyje.
Labai svarbu suprasti, kad mintys apie savižudybę yra ligos požymis. Ligos, kuriai reikia skubios pagalbos ir pagalba teikiama ne vien vaistais bet ir nuoširdžiu dėmesiu, pokalbiu ar emocine parama.
Beatričė Vankevičiūtė
