Sena tiesa, kad apie šeimininkus galima spręsti tik pravėrus namų duris. Apie Vilnių ir jo šeimininkus galima spręsti iš kvapų.
Praėjusią savaitę turistų sausakimšas autobusas riedėjo į Trakus. Aukštuosiuose Paneriuose jų laukė netikėtumas: kvapą gniaužiantis tualeto kvapas. Juokeliai apie apsidirbusius bendrakeleivius greitai baigėsi, nes koncentracija buvo tokia didelė, kad priklausyti nuo vieno žmogelio paskleistų dujų tikrai negalėjo. Keleiviai puolė uždarinėti langus, tačiau jau po laiko. Kvapą teko vežtis iki pat galo…
Analogiška situacija pasikartojo prieš savaitę sostinėje nušniokšus liūčiai. Į senamiestį patraukusius miestelėnus ir svečius vietoj gaivaus oro, kuris paprastai būna po lietaus, užklupo smarvė. Vėliau miesto valdžia kėlė vis naujas versijas: neva vamzdžiai pratrūko, neva liūtis į paviršių išplukdė tai, ko nereikėtų matyti ir uosti…
Pasaulio spaudoje pasirodė įdomi informacija: garsiausio pasaulio turtuolio Bilo Gateso ir jo įkurtas fondas finansuos degalų gamybą iš žmonių ekskrementų. Projekto pavadinimas labai gražus – „Naujos kartos miesto sanitarijos paslaugos“.
Kolumbijos universiteto aplinkosaugos tvarkymo profesorius Kartikas Chandranas su Ganos sostinėje Akroje įkurta socialine įmone jau pradėjo perdirbti išmatas į biodyzelinį kurą. Iš karto jo kuruojamas projektas iš Gatesų fondo sulaukė 1,5 mln. JAV dolerių paramos. „Žmonių išmatose esanti organinių medžiagų koncentracija turi didelę energetinę vertę“, – tvirtino fondo atstovai.
Vilnius, o ir visa Lietuva galėtų iš karto rengti paraišką lėšoms gauti, nes tai būtų genialus kelių niekaip neįveikiamų problemų sprendimas. Sostinė pagaliau galėtų atsikratyti žudančios smarvės, kuri pastaruoju metu nugulė ne tik Lazdynus, bet jau kone visą Vilnių, o ir turėtų alternatyvių, gal net pigesnių degalų.
Gariūnų pašonėje esanti nuotekų valymo įmonė, iš kurios vėjelis iki vilniečių nosių atneša tą su niekuo nesumaišomą kvapą, prispausta gyventojų, mėgino įvairiais būdais jį įveikti. Pasakojama, kad tam buvo išmesta nemažai pinigų: manyta, kad jį užmušiąs pasaulyje kartais naudojamas priešnuodis – atitinkami kvepalai. Tačiau ką tik iškeptų bandelių ar levandų kvapo vilniečiai nesulaukė. Vietoj specialiųjų kvepalų urmu už tūkstantines lėšas buvo užpirkta nieko bendra su tuo neturinčio dezodoranto. Nepadėjo…
Jei Vilnius neturi raumenų prieiti prie Gateso fondo ar pasinaudoti Ganoje diegiamomis naujos kartos sanitarijos paslaugomis, gal reikėtų priverstine tvarka kooperuotis su danais, kurie su savo kiaulidėmis taip pamėgo Žemaitiją. Visuomenės nepasitenkinimas dėl dešimtis kilometrų spinduliu sklindančio kvapo – puiki priežastis verslui ieškoti išeities ten, kur sprendimo ieško pasaulio didieji.
