Skirtingai nei daugelis kitų aktorių, naujame LNK televizijos seriale „Jausmų miestas“ pagrindinį vaidmenį gavusi Neringa Nekrašiūtė tapatinasi su savo personažu. Nes abi - Neringa ir Saulė - nuolat šypsosi, abi dalijasi panašiomis vertybėmis. Vis dėlto kiek blaiviau už savo kuriamą personažą į gyvenimą žvelgianti N.Nekrašiūtė pripažįsta: didelis gerumas – gana nuobodus žmogaus bruožas.
Vaidini seriale apie jausmus. Kuo vadovaujiesi pati – jausmais ar protu?
Jausmais. Esu emocijų žmogus, bet ne iš tų, kuriuos temperamentas taip užneša, kad čia ir dabar atsistot, aprėkt, išeit... Pasakau kažką tik susikaupusi, apgalvojusi, o dažniausiai renkuosi veiksmus. Nes pasakyti, ypač nemalonius dalykus, sunku, ir ne visada žodžiai duoda rezultatų.
Kiek tau tavo personažas artimas? Kokių bendrų bruožų turite?
Gavau šį vaidmenį, nes man ant kaktos parašyta: esu labai miela. Su Saule mes labai panašios. Bet aš tikrai pamokyčiau Saulutę, kaip reikia gyventi. Nes ji labai naivi, tokia... gera gera.
Labai geri žmonės truputį užknisa, tiesa?
Žiauriai! Ir aš dėl savo gerumo gyvenime esu nukentėjusi. Maždaug: ir vėl čia šita kvaiša su savo šypsena. Ypač kietesni žmonės labai skeptiškai žiūri į tokius kaip aš. Todėl išmokau būti ir be šypsenos, ir gana tvirta, ir įžūli, ir gal kartais netaktiška. Bet aš labai džiaugiuosi, kad seriale vaidinu Saulę – tokią vargšę marytę, visų močiučių numylėtą...
Kodėl tuo džiaugiesi?
Nes man graudu žiūrėti į jaunas mergaites, kurios nori būti seksbombomis, kurios yra praradusios savo natūralų žavesį. Norisi priminti, kad yra gerumas, nuoširdumas, ir tokia yra mano, kaip aktorės, misija šiame seriale. Nors jame netrūksta ir visokių niekšelių, bet dėl jų serialas pasidaro tik dar įdomesnis.
O ar norėtum pati vaidinti kokią nors raganą intrigantę?
Norėčiau. Neigiami personažai yra spalvingesni. Bet žmonės Lietuvoje yra linkę sutapatinti tave su vaidmeniu. Turiu kolegių, kurios, suvaidinusios seriale blogą, vėliau gatvėje kenčia nuo kreivų žvilgsnių.
Kokie momentai filmuojant serialą tau yra smagiausi?
Kai pavargę imame pokštauti prieš kamerą. Man labai gaila, kad žiūrovai to nepamatys.
Seriale „Jausmų miestas“ pasakojama apie jaunus į sostinę atvykstančius žmones. Kaip Vilnius priėmė tave – marijampolietę?
Esu provincialė, kaip ir mano herojė Saulė. Kai atvažiavau į Vilnių mokytis, buvo baugu. Miestas pasirodė toks triukšmingas, jame kitoks bendravimas.
Ko Vilniuje išmokai?
Laisvesnio, platesnio požiūrio. Nes provincija apriboja žmogų: matai tik parduotuvę, bažnyčią, namus... Vilniuje aš tapau liberalesnė, nebe tokia baikšti.
Trejus metus gyvenate su operos dainininku Rafailu Karpiu. Kada vestuvės?
Mes nekalbame ta tema. Mes vaikai abudu – kokios dar vestuvės? Aš labai prieš tai maištauju. Pirmiausia reikia subręsti ir pažinti patiems save.
Kaip su Rafailu pasidalijate buities darbus?
Išsiurbti grindis, nuvalyti dulkes galiu. O valgyti ruošti – vyras gali tai daryti. Nelabai turiu tam noro.
Kuris organizuoja judviejų laisvalaikį? Kuris daugiau kalba?
Pramogos - Rafiko arkliukas, daugiau kalba irgi Rafikas. Aš apskritai esu tylenė ir mėgstu namie tylą, būti viena, o jam reikia kompanijos ir jis tempia mane visur, nes turi milijoną ir tūkstantį draugų... Didžiausias džiaugsmas buvo, kai du mėnesius sėdėjau viena namie ir rašiau magistrinį.
Kokia tyla namie, kai gyveni su dainininku?
Išduosiu paslaptį. Kai pradėjome draugauti, pavakarodavome su Rafiku draugų kompanijoje, o paskui dainuodavome „Lietuva brangi“. Tai va mūsų dainavimas su šia daina ir baigėsi. Kai apsigyvenome kartu, tai vienas kito prašydavome nedainuoti. Nes abu žinome, kaip tai daryti, ir vienas kitą kritikuojame.
Ir nesulauksime dar vieno šeimyninio dueto po Lietuvos padange?
Šitų stereotipų tai visai nepakeliu, bet tai neišvengiama. Uždainuosime. Tik mums patiems tam reikia subręsti.
Ar pelnytai aktoriams klijuojama bohemos etiketė?
Tai tiesa. Mes tikrai esame bohema ir taip gyvename – laisvai, nestereotipiškai. Apie tai negalvoju nuolat: kokia aš bohemiška arba ką man šiandien tokio bohemiško nuveikti? Bet kai kalbuosi su, pavyzdžiui, taksistais, jie žiūri į mane ir sako: na, laba, bohema.
Daug važinėji taksi?
Visai neseniai gavau vairuotojo pažymėjimą, bet kol kas dar „vairuoju“ taksi. Taksistai mane atpalaiduoja. Tiesa, dabar jau man nebepatinka mano nuolat kviečiama taksi įmonė, nes dispečerė ant manęs rėkia, o Rafikui burkuoja: tai kur važiuosim? Į operos teatrą?
Kokių žmonių savybių nemėgsti?
Netaktiškumo, prasčiokiško familiarumo. Labai vertinu ribų jautimą.
Kokių asmeninių bruožų norėtum atsikratyti?
Stengiuosi, kad gyvenime būtų kuo mažiau kaukių ir melo. Aš nebijau būti pažeidžiama, vieniša, įskaudinta, liūdna. Noriu būti gryna kaip gamta. Buvimą be kaukių labai vertinu ir man labai patinka jų nedėvintys žmonės.
Tau buvo žadama populiarios dainininkės karjera. Kodėl jos atsisakei?
Pavargau. Negali visą gyvenimą būti blizganti popžvaigždutė, apglostyta, apklostyta, palepinta. Pasirinkau sunkesnį kelią.
Tavo nuomonė apie lietuvišką pramogų pasaulį?
Ačiū Dievui, esu nuo jo atitrūkusi ir nesidomiu. Jame tiek paviršutiniškumo, viskas iškreipta. Jauni žmonės neskatinami siekti mokslo ir išsilavinimo, o viliojami į realybės šou ir laimėti, ir tapti žvaigždėmis. Manau, kad tai yra tautos genocidas.
Moterys gražinasi dėl vyrų ar dėl savęs?
Aišku, kad dėl vyrų! Moteris su moterimi juk nesiporuos. Bet vyrai ne tą paviršinį grožį myli, jie nepastebi, kad nusikirpai plaukus ar nusilakavai nagus. Gali kvėpintis kiek nori, bet jei nebus natūralios cheminės reakcijos, tai niekas ir nevyks.
Ko dėl vyro nedarytum? Kur riba?
Šiuo klausimu aš labai ribota. Dėl vyro prie puodo nestovėsiu. Nors esu mačiusi, kaip subrendusios moterys pameta galvas ir pradeda dėl vyrų daryti absoliučias nesąmones. Kol kas, kol dar tokio sveiko protelio esu, tai nieko nedarysiu. Ką aš galiu padaryti? Džiaukis, kad mane turi. Aš esu su šalia, rūpinuosi ir myliu – ką daugiau aš galiu dėl vyro padaryti?
Nusidažyti plaukus baltai? Laikytis dietos?
Yra man vienas bernas pasakęs, kad gal aš galėčiau kai ką savyje pakeisti... Tai ir atsisveikinom. Čia nėra jokių kompromisų.
Kas tau yra moteriška?
Įvairios silpnybės. Na, kai kartais taip reikia to rankinuko... Aš tirpstu nuo kvepalų ir apatinio trikotažo. Gaunu algą ir neatsispiriu pagundai, o paskui draugas klausia, kodėl mano telefonas užblokuotas. Bet labiausiai moters moteriškumas atsiskleidžia, kai ji yra su vyru. Kai esi vieniša, esi kieta, o kai turi vyrą šalia, tampi švelnesnė.
Kokias egzistencines problemas šiuo metu gvildeni?
Klausausi Maiklo Džeksono dainų ir galvoju apie pasaulio taršą. Iš tikrųjų! Man dėl to yra labai skaudu.
O ką darai, kad būtų kitaip?
Atsisakau valgyti mėsą. Buvo laikas, kai ir šiukšles rūšiavome, ir stengėmės nenaudoti jokios chemijos, pirkti ekologiškas prekes. Bet kai yra toks srautas – su vėjo malūnais nepakovosi. Niekuo aš už kitus ne geresnė.
