Septintą kartą į laisvę lygtinai paleisti prašęs buvęs nusikalstamos „Vilniaus brigados“ grupuotės narys Igoris Achremovas vėl liko už grotų.
Iki šiol Vilniaus 2-ųjų pataisos namų (dabar – Vilniaus pataisos namai) administracijos teikimai dėl I. Achremovo lygtinio paleidimo į laisvę teismo buvo atmetami.
Tik pernai gegužės pradžioje Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėja Lidija Turčevskaja buvo išdrįsusi primti sprendimą asmenį, nuteistą už žurnalisto nužudymą, lygtinai paleisti į laisvę. Teisėja rėmėsi įstatymu, kuriame numatyta, jog nuteistasis gali būti lygtinai paleistas į laisvę, nes jau yra atlikęs daugiau nei pusę jam skirtosios bausmės, neturi nuobaudų, daug kartų skatintas už gerą elgesį, prieš 3 metus perkeltas į lengvąją grupę (į tokią grupę pakliūva drausmingi nuteistieji, kurie nekelia problemų ir laikosi nustatytos įkalinimo įstaigoje tvarkos).
Iš pradžių tam neprieštaravę prokurorai vėliau dėl neaiškių motyvų (galimai dėl Generalinės prokuratūros duoto nurodymo) teismo sprendimą apskundė. Ir teikimas buvo nepatenkintas – I. Achremovas liko pataisos namuose.
Kai kurie teisininkai įsitikinę, kad šis faktas parodė, jog kalbėti apie nešališką ir nepriklausomą teismą Lietuvoje dar ankstoka.
Neverti pasigailėjimo
Kai kas teigia, jog I. Achremovas privalo atlikti visą paskirtą bausmės laiką, nes jo padarytas nusikaltimas – ne buitinis konfliktas, o užsakomoji žmogžudystė. „Visuomenei tai buvo tarsi spjūvis įveidą“, – rašoma internautų atsiliepimuose.
Seimo narys Julius Veselka irgi mano, kad I. Achremovas turi atlikti visą jam paskirtą bausmę: „Žmogžudystės užsakovas Borisas Dekanidzė buvo sušaudytas, o vykdytojas privalo atlikti visą bausmę, – sako J. Veselka. – Juk daug žudikų išleidžiama anksčiau laiko į laisvę, o jie ir vėl imasi juodų darbelių. Kas, sakykit, nustatys, ar šis paleistas į laisvę žmogus nesiims seno amato? Na, dar sutikčiau, kad jis būtų paleistas į laisvę, kai būtų atkalėjęs bent jau 20 metų. O dabar, manau, per anksti.“
Šis Seimo narys taip elgtųsi ir su kitais, nužudžiusiais žmogų. „Žmogus, atėmęs gyvybę kitam žmogui, privalo įsisąmoninti, kad žudyti negalima, – įsitikinęs J. Veselka. – Ir turėtų atlikti jei ne visą, tai bent didžiąją dalį jam paskirtosios bausmės“.
Ar visi lygūs?
Vis dėlto bent kol kas įstatymai numato, jog gerai besielgiantis nuteistasis turi teisę į lygtinį paleidimą. Ir net nuteistieji iki gyvos galvos turi viltį kada nors išeiti į laisvę – sulaukia prezidento malonės.
Teoriškai visi žinome, kad prieš įstatymą esame visi lygūs. Tačiau gyvenime kartais tas „lygumas“ priklauso nuo tam tikrų veiksnių, o ne nuo įstatymo. Kaip toje Džordžo Orvelo knygoje „Gyvulių ūkis“ – „Visi lygūs, bet kai kurie lygesni“.
Beje, kai kam atrodo, jog nuteistojo lygtinis paleidimas – tai laisvė be jokių įpareigojimų. Teismui suteikus progą anksčiau laiko išeiti į laisvę, buvęs kalinys paprastai privalo laikytis ne mažiau kaip dviejų įpareigojimų, paskirtų teismo. Pirmiausiai lygtinai paleistam asmeniui privaloma registruotis darbo biržoje. Dažniausiai dar paskiriama 4 kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje; ilgiau nei 7 dienoms neišvykti be pataisos inspekcijos leidimo iš rajono, kur nuteistasis gyvena, jei tai nesusiję su darbu; nesilankyti tam tikrose vietose ir pan. Jei paskirtieji teismo įpareigojimai pažeidinėjami, nuteistasis grąžinamas į pataisos namus pabaigti atlikti bausmės.
Daugelio teisininkų nuomone, padariusiam nusikaltimą žmogui didžiausią poveikį turi ne bausmės dydis, o jos neišvengiamumas. „Nebūtina įkišti nusikaltėlio į kalėjimą visam gyvenimui, – teigia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas. – Jeigu įkalinimo įstaigos administracija mato, kad nuteistasis padarė išvadas ir gali gyventi laisvėje, tai ir paleiskime jį. Tam yra įstatymai. Ar ne geriau susivokęs ir supratęs savo poelgius pilietis laisvėje, kuris sugebės normaliai gyventi, nei visų išlaikomas, drybsantis ant kalėjimo gulto, nieko neveikiantis ir viskuo nusivylęs žmogus?“
Įstatymai – ne visiems?
I. Achremovo advokatas Dalius Boreika taip pat mano, jog įstatymas turi būti taikomas visiems vienodai. „I. Achremovo atveju mes turime realų dvigubų standartų taikymo pavyzdį. Pastaruoju metu yra priimami teismų sprendimai lygtinai paleisti asmenis, nuteistus ilgiems laisvės atėmimo terminams už panašius nusikaltimus, kai jų neatlikta bausmės dalis sudaro apie 8 metus, nors jie ne taip teigiamai charakterizuojami, – teigia D. Boreika. – Įdomu, kad ir Vilniaus apygardos teismas, svarstydamas paskutinįjį I. Achremovo lygtinio paleidimo skundą, konstatavo, kad jo prašymas yra pagrįstas, nes jis visą laiką pataisos namų administracijos yra charakterizuojamas teigiamai, dirba, mokosi, palaiko ryšius su šeima. Šio nuteistojo lygtinio paleidimo byla tapo rezonansinė, kiekvieną kartą viešojoje erdvėje dėl jo sukeliamas didžiulis ažiotažas, o tai taip pat turi įtakos teismų pozicijai. Teisiniai argumentai skamba nuobodžiai, bet labai aiškiai iliustruoja situacijos absurdiškumą. Bandoma įteigti, kad pagal vieną žmogų sprendžiama, ar yra Lietuvoje teisingumas“.
Advokatas D. Boreika apie teisingumą Lietuvoje siūlo spręsti iš kitų bylų, o šioje byloje – nagrinėti konkretaus žmogaus likimą. „I. Achremovo lygtinio paleidimo ilgas teismų nagrinėjimo maratonas išryškina mūsų teismų sistemos ydas, – sako advokatas. – Lygtinį paleidimą reglamentuoja du labai nesudėtingi kodekso straipsniai. Teismai, griežtai laikydamiesi jų, turi tik nustatyti, ar nuteistasis asmuo atliko būtinąją minimalią bausmės dalį, ir išsamiai įvertinti jo asmenybę, kad nustatytų, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. I. Achremovo atveju teismas minėtu įstatymu nesivadovavo“.
Žvilgsnis į Strasbūrą
I. Achremovas parašė atvirą laišką Lietuvos kalinių globos draugijai. Jame teigia, kad teismai nenori ar bijo priimti jam palankų sprendimą, nors jis būtų teisėtas ir pagrįstas, ir kad teisingumas pasiduoda tam tikrų žmonių grupės spaudimui. Nuteistasis savo laiške pabrėžia, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, o tokioje situacijoje, kai žmogus su įstatymo raide akivaizdžiai pagrįstu prašymu atsimuša kaip į sieną jau septintą kartą, gaudamas neigiamą teismo sprendimą, nelieka nieko kito, kaip ginti savo teises Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Advokatas D. Boreika sako, kad pasitaręs su klientu spręs klausimą dėl skundo teikimo Strasbūrui. „Jau ilgą laiką negalime teisėtai išspręsti šio klausimo nacionaliniu lygmeniu, – piktinasi advokatas. – Štai pastarąja Vilniaus teismo nutartimi nepritarta mano argumentams, jog svarstant I. Achremovo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą turėjo būti atsižvelgta į tai, kad jis geranoriškai sutiko bendradarbiauti su teisėsauga, padėjo atskleisti bylos aplinkybes, nustatyti nusikaltimo organizatorių ir įvykdyti teisingumą. O juk tik tokiu atveju būtų duotas aiškus signalas kitose baudžiamosiose bylose teisiamiems asmenims, kad bendradarbiaujant su teisėsauga ir padedant atskleisti nusikaltimus, ši aplinkybė neliktų neįvertinta ir turėtų itin svarbią reikšmę sprendžiant tokių asmenų lygtinio paleidimo galimybes. Kartu žymiai padidėtų nusikaltimų atskleidimas, palengvėtų ir pačios prokuratūros darbas, žmogus, padaręs nusikaltimą ir aktyviai padėjęs jį išaiškinti, žinotų ir būtų tikras, kad tai sudarys jam sąlygas pretenduoti į lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės“.
Advokatas įsitikinęs, kad nors I. Achremovas ir lieka pataisos namuose, galima teigti, kad jis laimėjo bylą, nes įstatymas yra jo pusėje. „Jis yra labai stipri asmenybė, galinti toliau reabilituotis neizoliuotai nuo visuomenės, – įsitikinęs D. Boreika. – Ir tik laiko klausimas, kada tuo patikės teismai“.
TIK FAKTAI:
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pirmasis samdomas žudikas buvo kaunietis Juozas Maksimavičius. 1992 metų gruodžio 28-osios rytą Kazachijoje, Karagandos srities Timertau mieste, jis medžiokliniu šautuvu nušovė metalurgijos kombinato generalinį direktorių A. Svičinskį.
Už šią žmogžudystę J. Maksimavičiui ir jo bendrui R. Jurgelaičiui atsilyginta 2000 dolerių ir automobiliu – „Žiguliais“. Neilgai trukus abu nusikaltėliai buvo išaiškinti ir nuteisti Lietuvoje. Teismas J. Maksimavičiui skyrė mirties bausmę, vėliau ji buvo pakeista kalėjimu iki gyvos galvos.
J. Maksimavičius kali Lukiškių kalėjime jau beveik 18 metų. „Žinau, kad čia praleisiu visą likusį gyvenimą. Malonės neprašysiu, neverta jos tikėtis. Argi žmogus galėtų galva pramušti mūro sieną?“ – žurnalistams yra sakęs Juozas Maksimavičius.
Per pastarąjį Malonės komisijos posėdį, vykusį praeitų metų rugsėjo mėnesį, prezidentės Dalios Grybauskaitės malonės sulaukė du asmenys, nuteisti už nužudymą.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
