Mokyklų karai jau prasidėjo. Kelis mėnesius dirbusi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos komisija prieš kelias savaites paskelbė savo verdiktą - mažėjant mokinių, ketinama uždaryti šešias miesto mokyklas. Nuskriaustųjų mokyklų bendruomenėse užvirė aistros - kodėl būtent jas ketinama prijungti prie kitų ugdymo įstaigų? Kad išliktų, mokyklos imasi ir ne visai gražių kovos už būvį būdų.
Optimizavus mokyklų tinklą, likusioms teks iš naujo priskirti miesto teritorijas, iš kurių į jas eis mokiniai. Permainų bendrojo lavinimo įstaigose siekiama imtis, nes mieste 10 tūkstančių sumažėjo mokinių. Siekiama, kad biudžeto lėšos būtų skiriamos ne ištuštėjusiems mokyklų pastatams ir personalui išlaikyti, bet vaikų ugdymo kokybei užtikrinti.
Susitikimai su bendruomenėmis
Šiaulių miesto savivaldybėje sudaryta bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos laikinoji komisija siūlo nuo 2012 m. reorganizuoti tris mokyklas: Aukštabalio pradinę prijungti prie „Rasos“ progimnazijos, Dainų pradinę – prie Dainų progimnazijos, Dubijos pagrindinę – prie Salduvės progimnazijos.
Nuo 2013 m. siūloma Centro pradinę mokyklą prijungti prie Ragainės progimnazijos, Lieporių pradinę – prie Gegužių progimnazijos, o „Saulės“ pradinę – prie „Romuvos“ progimnazijos. Kiti mokyklų tinklo optimizavimo veiksmai būtų numatyti ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 m. bendrajame plane.
Parengtas ir grafikas, pagal kurį Savivaldybės atstovai vyksta į mokyklas susitikti su jų bendruomenėmis. Nors mokyklų bendruomenių nariai kviečiami aktyviai dalyvauti susitikimuose, mokyklų atstovai teigia, kad pertvarkos planai tarsi slepiami nuo visuomenės. Direktoriams netgi buvo nurodyta, kiek bendruomenės narių gali dalyvauti susitikimuose su miesto valdžios atstovais, tiesa, vėliau leista ateiti visiems norintiems.
Karas spaudoje
Panašu, kad užuot susivienijusios, mokyklos ėmė viena priešais kitą mosuoti ginklais. Mokymo įstaigų kova už vietą po saule persikėlė net į respublikinę spaudą. Šią savaitę „Lietuvos rytas“ išspausdino straipsnį „Mokykloms – tiesos dieta ir mirtis“, kuriame lyg ir išaukštinama Centro pradinė. Teigiama, kad Ragainės progimnazija, prie kurios ir ketinama prijungti pradinę, yra net už poros kilometrų nuo pastarosios. Žinant tai, kad patogumo sumetimais į Centro pradinę mokyklą savo atžalas veža miesto centre dirbantys tėvai ar net tie, kurie gyvena užmiesty, susidaro keistas įspūdis, kad jiems tuos porą kilometrų sudėtinga pakeliui į darbą pavažiuoti.
Respublikiniam dienraščiui, tiksliau, jo kalbintam verslininkui, vedančiam du savo vaikus į Centro pradinę, užkliuvo net „prastą reputaciją turinti“ Vijolių vidurinė. Teigiama, kad į ją „niekas nenori leisti savo vaikų, šiemet ji sulaukė tik devynių pirmokų“. Pasipiktinusi straipsniu Vijolių vidurinės mokyklos bendruomenė išplatino viešą kreipimąsi, kuriame teigia, kad pirmoji klasė buvo sukomplektuota visa: „Mokinių skaičiaus mažėjimas, palyginti su praėjusiais mokslo metais ir bendru šalies mokinių mažėjimo vidurkiu, nėra didelis. Šiemet mokykloje mokosi iš viso 434 mokiniai, t. y. tik 23 mokiniais mažiau negu pernai.“
Gal netikslios ar „reikalingos“ informacijos pateikimas lyg savotiška reklama savo egzistencijos pabaigą nujaučiančioms mokykloms, kad šios išliktų kiek įmanoma ilgiau?
Nujausdama savo galą, Dubijos pagrindinės mokyklos bendruomenė ėmėsi žygių – rinko parašus už mokyklos išlikimą. Iniciatyva graži, bet įdomu tai, kad parašai buvo renkami ne tik mokyklai priskirtoje teritorijoje, bet ir miesto pietinėje dalyje, centre esančioje stotelėje. Stebino ir parašų rinkėjai – į namus užsuko ketvirtokė.
Šuo loja, karavanas eina
„Rasos“ progimnazijoje pastarosios ir prie jos ketinamos prijungti Aukštabalio pradinės mokyklos bendruomenių susitikimas praėjusį ketvirtadienį praėjo ramiai. Tuo tarpu šį trečiadienį Salduvės progimnazijoje, galima sakyti, žvanginta ginklais. Ir tėvai, ir pedagogai reiškė nepasitenkinimą, konstruktyvios diskusijos pasiekti nepavyko, kalbėta emocijomis. Labiausiai nepasitenkinimą reiškė Dubijos pagrindinės mokyklos atstovai, bet tai suprantama, nes juk šią įstaigą ketinama prijungti prie Salduvės progimnazijos.
Savivaldybės tarybos narė Nijolė Budrytė ramino susirinkusiuosius, kad nėra įpratusi kalbėti „urmu“, ir konkretizavo: „2012 m. numatyta Dubijos renovacija stabdoma. Jei mokyklai nepakanka lėšų, ji negali egzistuoti. Juk jei neturiu lito septyniasdešimt kišenėje, negaliu autobusu važiuoti.“
Anot miesto mero Justino Sartausko, dėl susiklosčiusios situacijos kaltas politikų delsimas, nes laiku nebuvo priimti sprendimai: „Sujungus mokyklas verks abi pusės, nes pirmaisiais metais nebus gerai abiem.“
Prakalbus apie mokytojų atleidimą iš darbo, V. Damskienė sakė, kad jų reikės tiek, kiek bus mokinių: „Ko vertas mokytojas be mokinių? Kiek ateis mokinių iš Dubijos, tiek reikės ir mokytojų. Viena ateinanti klasė atsives ir 1,8 mokytojo.“
Mama, vedanti vaiką į Dubijos mokyklą, pareiškė, kad gyvename demokratinėje visuomenėje, todėl bus kovojama – jei reikės, bus kreipiamasi į šalies ar net tarptautines institucijas.
Žvelgiant iš šalies susidarė įspūdis, kad besivaidijantys mokyklų mokytojai turbūt pamiršo, jog anksčiau ar vėliau, sujungus mokyklas, vis tiek teks dirbti kartu, tad užuot pylę pamazgas vieni ant kitų turėtų pagalvoti, kad po metų kitų teks dirbant žiūrėti vienas kitam į akis ir bendradarbiauti.
Didžiausias galvos skausmas, anot po mokyklų bendruomenių susitikimo kalbintos Salduvės progimnazijos direktorės Natalijos Kaunickienės, tas, kad prijungus Dubijos mokyklą prie Salduvės progimnazijos į pastarąją ateis beveik pensinio amžiaus mokytojų. „Darbo kodekse tokiems žmonėms yra numatytas „saugiklis“ – likus keleriems metams iki pensijos jų negalima atleisti, – teigia direktorė. – Jie sėdi ramūs, nes jiems jokia mokyklų reorganizacija nebaisi. O ką man pasakyti saviems mokytojams? Kaip juos atleisti? Juk čia ne pensionas ar kokia nors socialinė prieglauda.“
Prijungti, sujungti, uždaryti?
Ką reiškia „uždaryti“, turėtų būti visiems suprantama, o štai dėl sujungimo ir prijungimo mokyklų administracijoms, pedagogams ir kitiems darbuotojams kilo daug klausimų. Baugina nežinia, ar prijungus mokyklas pedagogai turės tokį pat darbo krūvį, ar neteks atleisti besidubliuojančių administracijos darbuotojų, kitų specialistų ar darbininkų.
Laura Steponkienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėja, mano, kad kiekvienu konkrečiu mokyklų sujungimo, prijungimo ar uždarymo atveju reikėtų vertinti situaciją individualiai ir spręsti kilusius klausimus. Vedėja pateikė bendro pobūdžio informaciją, remdamasi LR teisės aktų nuostatomis.
Vadovaujantis LR CK 2.97 straipsnio 1 dalimi, juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jungimo būdai yra du – sujungimas ir prijungimas.
Vienos miesto mokyklų direktorė lituanistė, paklausta, kuo skiriasi šie žodžiai, sako, kad lietuvių kalbos žodyne nurodomos panašios šių žodžių reikšmės, tik „prijungti“ labiau reiškia „pridurti“, „pridėti“, „priskirti“, o „sujungti“ – „susieti“, „suvienyti“.
Teisiškai prijungimas yra vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo asmens teisės ir pareigos. Sujungimas – tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų asmenų teisės ir pareigos.
Reikia reorganizavimo sąlygų
Vadovaujantis LR CK 2.99 straipsniu, reorganizavime dalyvaujančių juridinių asmenų valdymo organai privalo parengti juridinio asmens reorganizavimo sąlygas, kuriose turi būti informacija apie pačius reorganizavime dalyvaujančius juridinius asmenis, reorganizavimo būdas, pasibaigiantys ir po reorganizavimo veiklą tęsiantys juridiniai asmenys, reorganizuojamo juridinio asmens dalyvio tapimo tęsiančio veiklą po reorganizavimo juridinio asmens dalyviu tvarka, sąlygos ir terminai, išmokos juridinio asmens dalyviams, momentas, nuo kurio pasibaigiančio juridinio asmens teisės ir pareigos pereina tęsiančiam veiklą po reorganizavimo juridiniam asmeniui ir pan.
Šio straipsnio nuostatos aiškiai parodo, kad turi atsirasti pagrindinis dokumentas – reorganizavimo sąlygos, kuriose ir bus aptarti mokyklų sujungimo ar prijungimo klausimai.
Darbdavys privalo laikytis reikalavimų
Juridinio asmens likvidavimą (šiuo atveju mokyklos uždarymą – aut. past.) reglamentuoja LR CK 2.106 straipsnis, kurio 1 dalies 1 punktas numato, kad juridinio asmens dalyvio sprendimu juridinio asmens veikla gali būti nutraukta, t. y. juridinis asmuo gali būti likviduojamas.
Vadovaujantis LR Darbo kodekso 129 straipsniu, darbo sutartys su darbuotojas gali būti nutrauktos darbdavio iniciatyva. To priežastis gali būti darbovietės struktūriniai pertvarkymai. Tokiu atveju darbdavys privalo laikytis reikalavimų, vienas kurių – vadovaudamasis LR DK 130 straipsniu privalomai turi pateikti įspėjimą apie galimą atleidimą iš darbo. Po to sektų išeitinių išmokų bei kompensacijų už nepanaudotas kasmetes atostogas mokėjimas.
Lapkričio 7 d. (pirmadienį) 14 val. tiesioginės naujienų portalo „Etaplius.lt“ konferencijos metu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Viktoras Strups pristatys mokyklų tinklo optimizavimo planą ir atsakys į miestiečiams aktualius klausimus.
Povilas Lungė
