LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
„Yra tokia nuojauta, kad pinigai yra skirstomi pagal seną formatą ir skirstoma tik tam tikrai interesų grupei priimtinomis taisyklėmis“, – sako režisierius ir prodiuseris Donatas Ulvydas, kalbėdamas apie lietuviško kino finansavimą iš valstybės kišenės.
Anot jo, trūksta dėmesio nacionalinėms vertybėms ir plačiajai žiūrovų auditorijai „Pinigai nėra skiriami ten, kur labiausiai atsispindėtų nacionaliniai interesai“, – mano D. Ulvydas.
Filmų prodiuseris Lukas Trimonis tvirtina, kad vertinant tik filmo scenarijus, subjektyvūs dalykai gali nulemti, ar jis gaus finansavimą.
„Yra parašyta, už ką ir kokius taškus duoda. Bet yra kai kurie kriterijai, kurie gali būti lengvai interpretuojami, pavyzdžiui, humanistinės vertės ar kultūrinė vertė. Jei yra tik filmo scenarijus, tai vienas žmogus perskaitęs gali vienaip palenkti lazdą, kitas – kitaip. Ir jeigu yra tokie trys punktai, kurie sudaro nemažą procentą galutinių taškų, tai gali labai nulemti filmo galimybes gauti finansavimą“, – tikina L. Trimonis ir pabrėžia, kad reikėtų konkrečiau apibrėžti kriterijus.
Anot jo, nėra paprasta įvertinti filmą, kai jis yra dar tik parengiamųjų darbų stadijoje, todėl prodiuseris tvirtina, kad reikalingi tam tikri saugikliai.
„Jei du skirtingi komisijos nariai duoda visiškai skirtingus taškus, pavyzdžiui, vienas duoda 10 taškų, o kitas – 0, tai rodo, kad yra kažkoks nesusišnekėjimas. Be to, ar išvis galima vertinti gamybos projektą, kuris dar net ne filmas, dar nepadarytas?“ – klausia L. Trimonis.
Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas aiškina, kad valstybė remia būsimą kūrybinį rezultatą, kai ant stalo yra tik scenarijus, o aplink stalą – tik kūrybinė grupė, bet dar nėra nufilmuoto filmo. Dėl to, anot jo, filmų vertinimo sistema prieš skiriant finansavimą turi būti pakankamai lanksti, bet visąlaik bet kas gali teisėtai kelti klausimą, ar tikrai bus pasiektas tas suplanuotas rezultatas.
„Kinas yra valstybės remiamas tik su viena sąlyga, kad jis būtų pagrįstas kultūrine ir menine verte. Jei kiną traktuosime tik kaip verslo industrijos, ekonomikos dalį, tokiu atveju nėra reikalo valstybei jį finansuoti“, – sako R. Kvietkauskas.
