Akademinis jaunimas vis dar nepatikliai žiūri į privalomą atlikti praktiką, nes dažniausiai įmonėse sutinkamas abejingai arba, kaip eikvojantis brangų verslininkų laiką. Šią situaciją savo srities studentams ėmėsi keisti Lietuvos spaustuvininkų asociacija (LISPA), inicijuodama projektą „Spaudos ir leidybos studentų praktikos gerinimas", pagal kurią sukurtas darnus ir motyvuotas kokybiškos praktikos atlikimo modelis.
„Spaudos pramonė yra inovatyvus šalies pramonės sektorius ir jame labai reikalingi kvalifikuoti specialistai, galintys dirbti su mūsų srities technologijomis, – sako LISPA projektų vadovė, kūrusi studentų praktikos modelį, Rima Glušnienė. – Mums svarbu, kad įgijusieji spaudos ir leidybos specialybes būtų priimti dirbti įmonėse, todėl stengiamės, kad studijų metu atlikta kokybiška praktika taptų pirmuoju karjeros žingsniu“. Projektu buvo siekiama, jog visos praktikoje dalyvaujančios šalys – studentas, aukštoji mokykla ir verslo įmonė – veiktų kaip lygiaverčiai partneriai. Tuo tikslu buvo sukurtos atskiros praktinio mokymo metodikos, pagrįstos inovatyviais mokymo ir mokymosi metodais, praktikų vadovams aukštosiose mokyklose (mentoriams), praktikų vadovams įmonėse (tutoriams) ir studentams.
Pasak vienos iš projekte dalyvavusių bendrovių – „Petro ofsetas“ – verslo plėtros ir komercijos direktorės, ekspertės-tutorės Kamilės Kalibataitės, pasiūlytas praktikos modelis labai padės sumažinti chaosą, dažnai kylantį studentų praktikų metu. „Studentai atbėga vos ne paskutinę dieną prieš prasidedant jų praktikos laikui, neturėdami aiškių tikslų, beveik tiesiai sakydami, jog jiems tereikia parašo, todėl išties sunku su tokiais nesuinteresuotais žmonėmis dalintis patirtimi, darbo mūsų sektoriuje subtilybėmis, – pasakoja K. Kalibataitė. – Ir daugelio įmonių požiūris į tokius praktikantus – atitinkamas: vienu iš svarbiausių jų darbų tapdavo dėžučių dėliojimas ar kitas, mažiau pastangų reikalaujantis darbas“. Ekspertė-totorė pastebi, kad studentams būtų naudingiau, jei jie galėtų ateiti į įmonę atlikti praktiką ne prieš baigiamojo darbo gynimą, bet pirmame ar bent antrame kurse: „Baigęs aukštąją mokyklą studentas jau turėtų ir praktinės patirties, kurios taip dažnai iš jauno žmogaus reikalauja darbdaviai“.
LISPA sukurtas studentų praktikos atlikimo modelis siūlo sertifikuoti socialiai atsakingas, studentams parengusias kokybiškas praktikas įmones. Kad įmonė gautų sertifikatą, jos darbuotojai-praktikos vadovai turi būti apmokyti dirbti su studentais pagal parengtas metodikas. Visos 7-ios įmonės-projekto dalyvės pastebėjo, jog projekto metu, kai tutoriams yra kompensuojamos patirtos sąnaudos už jų indėlį į projektą, procesas vyksta darniai, tačiau kyla pagrįstas klausimas, kaip įmonės bus motyvuojamos projektui pasibaigus. Anot bendrovės „Aurika" technikos ir technologijų plėtros vadovo, eksperto-tutoriaus Edvardo Vocelkos, verslo įmonėms, kurių tikslas – siekti pelno, sąžiningai mokant mokesčius, prisidėti prie studentų įgūdžių formavimo bei ugdymo labai brangu, todėl reikalingas valstybinis požiūris į studentų praktiką: „Studentų praktikos atlikimas turėtų būti integruotas į studento krepšelį ir tapti sudėtine mokymosi bei specialybės pažinimo dalimi. Taip būtų motyvuoti ir studentai, ir įmonės“.
Projekto metu, pagal sukurtas metodikas buvo apmokyti 22 praktikos vadovai, taip pat – sukurta bendra informacinė studentų praktikos vietų sistema internete www.praktikaspaustuvese.lt. Šioje svetainėje įmonės, mokymo institucijos ir studentai turi galimybę teikti informaciją apie save ir savo lūkesčius, komunikuoti ir gauti grįžtamąjį ryšį iš visų praktikos dalyvių.
2010 m. pavasarį, pasirašius paramos sutartį su Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visa gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-07-K priemonę „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“ projektui „Spaudos ir leidybos studentų praktikos gerinimas“ Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-097, pradėto įgyvendinti projekto „Spaudos ir leidybos studentų praktikos gerinimas" trukmė – 24 mėnesiai. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Šiuo metu atliekamas modelio testavimas, kuriame dalyvauja spaudos ir leidybos srities studentai.
Projekto partneriai: Vilniaus Universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno kolegija, Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, UAB „Aurika“, UAB „Antalis“, UAB „Flexpro“, UAB „Firidas“, Lietuvos ir Slovakijos akcinė bendrovė „Grafobal Vilnius“, UAB „Petro ofsetas“, Lietuvos leidėjų asociacija.
1994 m. įkurta Lietuvos spaustuvininkų asociacija (LISPA), profesiniu ir bendros veiklos pagrindu jungia spaustuves, susijusių veiklų įmones, mokymo institucijas. Šiuo metu asociacija vienija 30 narių. Viena iš LISPA misijų − prisidėti prie kūrybinio visuomenės potencialo, kuris savo žiniomis atitiktų rinkos poreikius, vystymo. Pastaraisiais metais LISPA itin daug dėmesio skyrė visuomenės, spaudos, leidybos ir mokslo institucijų bendradarbiavimo ryšiams plėtoti.
