Ekonomistas Marius Dubnikovas sakė, kad šiuo metu reikėtų visą dėmesį skirti kovai su agresoriumi, kuris užpuolė Ukrainą ir vėliau kalbėti, kaip tai paveiks ekonomiką. Tačiau vis tik, anot ekonomisto, jau dabar galima prognozuoti, kad dėl karo Ukrainoje bus aukštos prekių kainos.
„Jeigu pavasarį buvo tikimasi, kad žaliavos atpigs ir kainos mažės, dabar matome, kad žaliavos brangsta. Tad prekes gaminti ankstesnėmis kainomis jau nebebus įmanoma. Savikaina išaugs ir tam nepadės ir palūkanų normų pakėlimas.
Turime nusiteikti, kad teks brangiau mokėti už prekes ir tai priimti, kaip normalią situaciją. To neįmanoma pakeisti, kol vyksta karas“, – prognozavo ekonomistas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas irgi sakė, kad kol kas didžiausias šių dienų rūpestis yra aukšta žaliavų kaina.
„Labiausiai bijoma, kad ekonomikos nuosmukį, recesiją galėtų iššaukti didelės naftos, gamtinių dujų ir metalų kainos. Ši rizika pastarosiomis dienomis yra padidėjusi. Tačiau bus ieškoma sprendimų, kaip tą naftos kainą sumažinti ir kaip nenužudyti dabartinio ekonomikos augimo. Bus bandoma su OPEC šalimis tartis dėl naftos gavybos didinimo.
Trumpuoju laikotarpiu naftos kaina yra padidėjusi. Visi supranta, kad jos augimas gali privesti prie ekonominio nuosmukio. Tačiau tikrai yra būdų naftos kainą sumažinti“, – už tikrino ekonomistas.
Pasak M. Dubnikovo, pasibaigus karui atsivers didelės ekonominės galimybės.
„Akivaizdu, kad Ukraina savo krauju išsikovojo galimybę būti ES nare. Tai reiškia, kad ES pasipildys 40 mln. žmonių. Be to, atsiras teritorija, kurią reikės prikelti iš pelenų. Sulauksime ekonominio pakilimo, nes bus daug darbo ir daug pinigų.
Tačiau dabar situacija įtempta dėl kainų kilimo. Bet reikia suprasti, kad dabar vyksta viso išsivysčiusio pasaulio karas prieš Rusiją“, – sakė ekonomistas.
Įmones ir gyventojus gelbės santaupos
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė įsitikusi, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys bus atsparios ekonominiams iššūkiams.
„Turėsime augančią infliaciją, tačiau šie išbandymai yra įveikiami, nes Lietuva pernai turėjo sėkmingus metus. Tiek įmonės, tiek gyventojai yra sukaupę įspūdingus finansinius rezervus ir yra sveikos finansinės būklės.
Vakarų pasaulis turi resursų ir išteklių išgyventi. Dabar svarbiausia bet kokia ekonomine kaina užgniaužti karinius veiksmus ir Rusijos agresiją. Tai padarius, Vakarai atsigaus ir tęs ekonominę augimo trajektoriją. Tuo metu Rusija bus nugramzdinta dešimtmečiais atgal, jos ekonomika nebeatsigaus“, – prognozavo ekonomistė.
Anot jos, šiuo metu Lietuvos ir viso pasaulio įmonės masiškai nutraukinėja bet kokius saitus su Rusija.
„Ją maitina energetiniai ištekliai. Tačiau šiandien netgi niekas nebenori rusiškos naftos. 70 proc. jų naftos neranda pirkėjų.
Reikėtų greičiau imtis sprendimų ir dėl dujų tiekimo nutraukimo. Lietuva ir Europa gali sulaukti pavasario ir su turimais rezervais. Didžiosios Europos valstybės turi ir alternatyvas, pavyzdžiui anglių katilines. Šie pasirinkimai nėra patogūs ir švarūs, tačiau kalbame apie karinį konfliktą. Ir nuostoliai jau matuojami nebe pinigais, bet gyvybėmis“, – komentavo ekonomistė.
Palūkanų normos nedidės?
Ekonomistas M. Dubnikovas tikino, kad visas ekonomines prognozes, kurios buvo padarytos dar prieš Rusijai užpuolant Ukrainą reikėtų išmesti į šiukšlių dėžę.
„Palūkanų didinimas yra nukeliamas. Jų kėlimas šiuo metu netgi būtų klaida. Palūkanų didinimas gali padėti tuo atveju, kai infliacija auga dėl padidėjusios paklausos ir ekonomika yra perkaitusi. Šiuo atveju infliacija kyla, nes auga žaliavų kainos.
Palūkanų didinimas suduotų smūgį ekonomikai ir neišspręstų esminės problemos. Žaliavos vis tiek būtų brangios. Ir palūkanų pakėlimas kaip tik dar pablogintų esamą situaciją. Tad tikėtina, kad jų augimas yra nukeliamas. Lietuvos gyventojams tai yra gera žinia, nes infliacija bus aukšta, bet palūkanų normos žemos. Skolų vertės sumažės“, – prognozavo ekonomistas.
I. Genytė- Pikčienė teigė, kad palūkanos normų kilimas buvo siejamas su atlyginimų kilimu, nedarbo sumažėjimu.
„Palūkanos keliamos, kai ekonomika pradeda kaisti ir ją reikia vėsinti. Šiuo atveju yra grėsmė, kad Europos atsigavimą užgniauš importuojama infliacija. Matyt centrinis bankas neskubės bloginti situacijos ir stabdyti ekonomikos aukštesnėmis palūkanomis “, – prognozavo ekonomistė.
Palūkanų kėlimas atidėtas, tačiau jos vis tiek kils
Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad dar šiais metais buvo numatyta sudaryti bazinių palūkanų normų kėlimo planą.
„Prognozavome, kad šių metų gruodį bus pirmasis pirmasis bazinių palūkanų normų didinimas. Tačiau šiais metais jau nebesitikima, kad palūkanos didės.
Kol kas viskas nusikelia į 2023 metus, tačiau tais metais yra galvoja, kad palūkanos bus didinamos. Kol kas visi gyvename nežinioje. Karas prasidėjo prieš savaitę. Jo įtaka ekonomikai matysime vėliau. Tačiau trumpuoju laikotarpiu centrinis bankas palūkanų normų nenorės ir nelabai galės. Šiuo metu mažiausiai reikia nemalonumų kapitalo rinkose“, – teigė ekonomisto.
Anot jo, palūkanų normų didinimo lūkečiai yra nusikėlę, bet nemirę, kitais metais palūkanų normų didinimo galime sulaukti.
„Tačiau infliacija augs dėl žaliavų kainų kilimo. O bankai prieš didindami palūkanas žiūri į gyventojų algas. O algų pokyčiai priklauso nuo ekonominės padėties. Nemanau, kad algos sparčiai kils artimiausiais mėnesiais. Dėl to spaudimas kilti palūkanoms gali būti mažesnis.
Europos centrinis bankas daugiau dėmesio stengsis skirti ekonominiam ir finansiniam stabilumui“, – svarstė ekonomistas.
