Šiuolaikinė šeima patiria daug iššūkių. Ją slegia ekonominės, socialinės problemos. Tačiau gerokai svarbesni moraliniai dalykai, susvetimėjimas, tvirtina Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto rektorė daktarė Zita Žebrauskienė.
Kalbėdama apie šiuolaikinės šeimos problemas Lietuvos edukologijos universitete vykstančioje konferencijoje, ji ragino ne vien laukti, kol valstybė padės išspręsti dvi pirmąsias, bet patiems stengtis būti šiltesniais, jautresniais, nebijoti atskleisti savo jausmų artimiausiems žmonėms.
„Šiandien nepatogu sakyti, kad kažką myliu, nepatogu sakyti, kad esu švelni. Manęs gali nesuprasti“, – apgailestavo ji. Z. Žebrauskienės teigimu, akis badančių susvetimėjimo apraiškų kasdieniame gyvenime apstu.
„Skambina mergaitė močiutei iš užsienio ir sako: „Močiute, aš tave labai myliu, bet tu būk gera, kai pasitiksi mus oro uoste, neapkabink manęs“, – pateikė pavyzdį mokslininkė, apgailestaudama, kad visuomenėje vis labiau įsigali nuostata, jog jausmus viešai demonstruoti esą nepatogu
Z. Žebrauskienės teigimu, tokio pernelyg didelio santūrumo, varžymosi demonstruoti jausmus vaikai išmoksta iš tėvų. O pirmieji žingsniai į tėvų ir vaikų susvetimėjimą, jos teigimu, žengiami jau tada, kai pernelyg užsiėmę tėvai neranda kelių minučių pasidžiaugti gražiu vaiko piešiniu ar geru pažymiu. Jei vaikui, kuris parėjęs iš mokyklos, norės pasigirti, kad jam gerai sekėsi, tėvai atsakys, kad neturi laiko, kitą kartą vaikas gali ir nedrįsti pasakyti tėvams apie tai, kas jam svarbu. Tai nereiškia, kad vaikai tėvų nemyli, tai reiškia, kad jie mokosi nereikšti savo jausmų, aiškino Z. Žebrauskienė.
Diskusijoje apie šiuolaikinę šeimą, kartų santykius taip pat dalyvauja Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Juozas Vytautas Uzdila, asmenybės ugdymo specialistai, kelių kartų šeimų atstovai.
