Kiekvienas turbūt kartais susimąstome - kas iš to mano vaiko išeis? Kaip jam padėti ar nors nepakenkti? Kaip suprasti, į ką jis linkęs?
Pabandykite pirmiausia atidžiau stebėti vaiko elgesį. Nesprauskite dirbtinai jo į vienokius ar kitokius rėmus. Jeigu ji arba jis dar lankydamas darželį nurodinėja kam kur sėstis, nedrausminkime ir nebarkime. Nes gal būt jis elgiasi taip, kaip jam diktuoja prigimtis. Nenulaužkime to trapaus daigelio.
Gal tai liudija apie potraukį ir gebėjimą organizuoti, vadovauti. Gal iš jo išaugs geras vadybininkas ar politikas. Užuot malšinę ir tramdę, kad vaikas būtinai būtų toks "kaip kiti", patikėkime jam vis didesnius uždavinius.
Tik neišsiduokite, kad matote savo mažojo žmogelio polinkius. Dar anksti, jis pats jų dar nesuvokia. Psichologai ir pedagogai gana vieningai pripažįsta, kad tik 50 proc. žmogaus gabumų priklauso nuo prigimties, o kita pusė - nuo auklėjimo, aplinkos ir pavyzdžių, kuriuos jis mato ar apie kuriuos girdi. Taigi, pasakokite jam dažniau apie didžiuosius pasaulio žmones, kuo jie gyveno, ko mokėsi, ką žinojo.
Jei pastebėjote, jog Jūsų vaikas labai smalsus, visur lenda, viskas jam įdomu, visur kiša savo nosį...
Nedrauskite jo. Priešingai – pabandykite suteikti vaikui daugiau galimybių. Nes sugebėjimas būti smalsiu ir viskuo domėtis – tai didelė vertybė. Gal būt iš jo išaugs mokslininkas, išradėjas ar geras inžinierius, o gal puikus žurnalistas?
Stebėkite, kaip jūsų vaikas žaidžia. Tik nesikiškite, kol nekils tikrai rimto pavojaus. Ir niekada nerodykite savo viršenybės. Jeigu vaikas pastatė iš smėlio ar kaladėlių ką nors įdomaus, neįprasto - gal jis turi potraukį į dizainą ar į statybą. Sugalvokite, kaip jam padėti toje srityje.
Jei jūsų mažylis kalba nesustodamas, leiskite jam čiauškėti kiek nori, skatinkite tai, klausinėkite. Tegul. Vėliau plepėjimas turėtų pereiti į rimtesnę vagą. Gal Jūsų akyse savo garsiąsias kalbas repetuoja būsimasis teisininkas, studentų mylimas dėstytojas ar aktorius.
Visi vaikai kuo nors įdomūs, visi turi talentų, ir jie pasireiškia labai anksti.
Tik mes, suaugę, jų talentų dažnai nepastebime, tos jų įvairovės nematome, nes patys esame suvienodinti, kaip kiaušiniai inkubatoriuje.
Pastebėti gležnus polinkio ar talento želmenis nelengva, nes jie neišpasakytai įvairūs ir vos įžiūrimi, dažnai trukdo suaugusiems gyventi ir dažnai neturi nieko bendra su mokymu mokykloje ar buvimu darželyje.
Todėl labai svarbi vaikų veikla už mokyklos ar darželio ribų - visi tie būreliai, rateliai, studijos, mokyklėlės ir taip toliau. Ten vaikas gali atsiskleisti net geriau nei namuose, nes ten jis laisvas, neverčiamas ir yra tarp bendraminčių ir profesionalių pedagogų stebimas. Protingi tėvai žino, kaip tai svarbu.
Vytas Kokšta