Prieš 18 metų skandalingai visoje Rusijoje pagarsėjusiai ir milijardus iš naivių lengvatikių išviliojusiai finansinei piramidei MMM bei jos įkūrėjo Sergejaus Mavrodžio gerbėjams nepavyko įsitvirtinti mūsų šalyje.
Praėjusį trečiadienį Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl finansinės sistemos MMM 2011 Lietuvoje vykdomos veiklos. Prokurorai tyrimą pradėjo dėl galimai neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla (pagal Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio I dalį), kai gavo Lietuvos banko pranešimą apie finansinės sistemos MMM 2011 vardu elektroninėje erdvėje veikiančių asmenų galimai nusikalstamą veiklą.
Pareikalavo nukabinti stendus
Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje Rusijoje liūdnai pagarsėjusios kompanijos MMM stendai, kuriuose pozavo jos įkūrėjas S. Mavrodis, automagistralėje Vilnius–Kaunas kabėjo lygiai tris savaites.
Po žiniasklaidoje paskleistų žinių, kad įžūliomis aferomis Rusijoje pagarsėjusios kompanijos veikėjai bando įsitvirtinti mūsų šalyje, judraus greitkelio vairuotojų ir jų keleivių dėmesį patraukiantys milžiniški stendai kaipmat buvo nukabinti ir paslėpti iki šiol nežinomoje vietoje.
Lietuvoje skandalingai išgarsėjusios ir kreditorių milijonus iššvaisčiusios kompanijos EBSW rusiškuoju analogu vadinamos finansinės sistemos lauko reklama rūpinosi bendrovė „Audora“.
Kai žurnalistas kreipėsi į minėtos reklamos agentūros direktorę Redą Keikovą, ji buvo pastebimai sutrikusi. Moteris teigė pati nekontroliuojanti užsakovų reklamų ir nė negalėjusi nutuokti, kad tokią lauko reklamą užsakė prieštaringai Rusijoje pagarsėjusios kompanijos vietininkai Lietuvoje.
„Tikrai negaliu atskleisti, kas yra šios reklamos užsakovas, – „Ekonomika.lt” kalbėjo „Audora“ vadovė R. Keikova. – Bet galiu nuraminti, kad nuo kovo 17 dienos automagistralėje Vilnius–Kaunas jūsų minėtų stendų jau nebėra. Dviprasmiška situacija išėjo dėl to, kad neretai klientai neatskleidžia savo veiklos. Minėtas reklamas pašalinome vien dėl to, kad to pareikalavo Lietuvos bankas. Neilgai buvo ši reklama – tik tris savaites. Bet tai nereiškia, kad mes visiškai nežiūrime, ką reklamuojame. Galų gale aš visko žinoti taip pat negaliu. Ar ši kompanija išties vertėsi ar mėgino verstis neteisėta veikla, artimiausiu metu įrodys teismas.”
Pašnekovė teigė, kad magistralėje Vilnius–Kaunas buvo užsakytos keturios vietos, kuriose puikavosi finansinės sistemos MMM milžiniški reklaminiai stendai.
Akivaizdaus kontakto išvengė
Daugeliui žurnalistų nepavyko susisiekti su mistinės organizacijos atstovais, tačiau „Ekonomika.lt“ pavyko pašnekinti vieną pagrindinių šios kompanijos žmonių, veikiančių mūsų šalyje.
Daugelis susidomėjo, kaip MMM atsirado Lietuvoje. Kas iš verslo atstovų ar jie patys nusprendėte įsiveržti į Lietuvos rinką? Kodėl pasirinko būtent Lietuvą?
Į šiuos ir kitus „Ekonomika.lt” pateiktus klausimus raštu atsakė oficialus MMM atstovas mūsų šalyje Andrejus Lukjanecas. Vyras pareiškė, kad „jam, kaip ir visiems, laikas pakankamai brangus“, todėl mandagiai pareiškė nenorintis su žurnalistu nei susitikti akis į akį, nei šnekėtis telefonu. Jis į redakciją dominančius klausimus atsakė elektroniniu paštu.
„MMM pirmiausia – ne verslas, tai savitarpio pagalbos kasa, kurios atšaka atklydo ir į Lietuvą. Nė vienas iš esamų MMM 2011 savitarpio pagalbos kasos dalyvių nemetė savo darbų ir toliau gyvena įprastą gyvenimą”, – kalbėjo A. Lukjanecas.
Jie padeda planuoti pirkinius?
Pasidomėjus, koks pagrindinis finansinės sistemos MMM siekis ir tikslas, pašnekovas atsakė: „Pagrindinis mūsų siekis Lietuvoje, dalyvaujant MMM 2011 projekte, yra suteikti galimybę didinti vartotojų perkamąją galią. Iš krizės galima išsikapanoti, kai vartotojai kuo daugiau pirks prekių ir paslaugų, o tam reikia apyvartinių lėšų. Tokių galimybių ir suteikia savitarpio pagalbos kasa. Jei atsiras paklausos galimybė, kai vartotojas turės už ką pirkti, mažės nedarbas ir didės PVM surinkimas į biudžetą.”
Šiuos teiginius pašnekovas bandė pagrįsti tokiu pavyzdžiu: „Kas įvyko prieš naujuosius metus, kai kažkas paskleidė gandus, kad vienas didžiųjų bankų bankrutuos, ir visi puolė pasiimti pinigus – pasiėmę pinigus iš bankų žmonės pradėjo pirkti. Tuo gyrėsi finansų ministerija – kad planuotas PVM buvo surinktas, ar ne? Kai pinigai guli banke, o prekė stovi lentynoje, PVM negyvas, o kai tik prekė nuperkama, valstybės biudžetas iš karto papildomas.“
A. Lukjanecas užtikrintai pareiškė, kad jo propaguojama bendrovė suteikia galimybę vartotojui planuoti pirkinius.
Bankai kiša koją?
Finansinės sistemos MMM 2011 atstovai teigė, kad pasaulyje yra surinkę net 20 mln. šia sistema aktyviai besidominčių žmonių.
Kompanijos tinklalapyje skelbiami jos atstovų kontaktai Rusijoje, Ukrainoje, Čekijoje, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje ir Lietuvoje.
„Pasaulyje yra 20 mln. globalios savitarpio pagalbos kasos MMM 2011 dalyvių. Norime pabrėžti, kad tai nėra klientai, tai greičiau atskiros bendruomenės nariai – 20 mln. mūsų bendruomenės narių, kuriuos vienija pagarba ir pasitikėjimas vienų kitais”, – „Ekonomika.lt“ aiškino A. Lukjanecas.
Tik prašnekus apie S. Mavrodžio, praeityje Rusiją nuskurdinusio, sekėjų nesėkmingą įsitvirtinimą Lietuvoje A. Lukjanecas emocingai pareiškė: „Nelabai suprantama, kodėl teigiate, kad buvo sukeltas kažkoks chaosas. Ar jūs vadinate veiksmus, kai padedama vienas kitam finansiškai, neleistinais? Lietuvos pilietis gaudamas algą prieš tai sumoka visus mokesčius ir „Sodrai“, ir GPM. Kiekvienas iš mūsų turi teisę elgtis su savo pinigais kaip nori ir įstatymai niekaip nepažeidžiami.
Na, kad stendai išbuvo tik 3 savaites – vadinasi, tiek reikėjo jiems ten būti.“ – „O kaip manote, kodėl jums neleidžiama veikti Lietuvos teritorijoje?“ – „Kartais būna, kad naujovės tiesiog nėra reikiamai įvardytos ir aprašytos reikiama forma“, – nuo tiesaus atsakymo išsisuko A. Lukjanecas.
Pašnekovas įsitikinęs, kad dėl MMM atėjimo į Lietuvą bene labiausiai nervinasi bankų atstovai ir inicijuoja ikiteisminius tyrimus. „Ar tokiais veiksmais ir iniciatyvomis parodo, kad jie pyksta, nes piliečiai nededa terminuotų indėlių? Ar pilietis nebeturi galimybės rinktis, ką daryti su savo pinigais, kai jis gauna pinigus sumokėjęs visus privalomus mokesčius?“ – tokiais klausimais atsakė A. Lukjanecas.
Neaptikta S. Mavrodžio pėdsakų
Skandalingos kompanijos MMM atstovui Lietuvoje nėra žinoma, kad S. Mavrodis kada nors būtų lankęsis Lietuvoje. „O ką jis mano apie mūsų šalies ekonomiką ir verslą, reikėtų paklausti jo paties“, – pokalbį baigė A. Lukjanecas.
S. Mavrodis, kai 2007-aisiais iš kalėjimo grįžo į laisvę, nuolat gyvena Maskvoje. Anot genialaus sukčiautojo sekėjų Lietuvoje, iš S. Mavrodžio teisėsaugininkai atėmė pasą, todėl jis negali išvykti iš Rusijos.
Praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad S. Mavrodžiui pašlijo sveikata, jis buvo gydomas privačioje Maskvos klinikoje, tačiau iš ten jam pavyko pabėgti.
FAKTAI:
MMM laikoma viena didžiausių ir skandalingiausių finansinių piramidžių XX amžiaus 10 dešimtmetyje Rusijoje.
1992–1994 metais veikusi stambaus masto sukčiavimais išgarsėjusio S. Mavrodžio kompanija nuskurdino milijonus rusų, kurie sunešė į MMM akcijų ir bilietų pardavimo punktus visas savo santaupas.
Auksiniais veiklos metais S. Mavrodis rengė didžiulio atgarsio sulaukusias reklamos akcijas. Vieną karštą 1992-ųjų liepos dieną Maskvos metropolitenas miesto gyventojams ir svečiams veikė nemokamai. Kalbama, kad ši akcija S. Mavrodžiui kainavo net 1 mln. JAV dolerių.
Apytikriais skaičiavimais, per kelerius MMM klestėjimo metus S. Mavrodžio patikėtiniai iš Rusijos gyventojų išviliojo per 300 mln. JAV dolerių.
Rusijos teisėsauga prisiminė, kad konspiraciniuose MMM lyderio butuose 1994-ųjų vasarą buvo radusi per 2 mlrd. rublių grynaisiais.
2011 metais S. Mavrodis pranešė apie naują investavimo schemą. Joje naudojama mokėjimo internetu sistema „WebMoney“. Investuotojai turi pirkti bilietus, kurie funkcionuoja kaip akcijos, bet neturi realios vertės.
S. Mavrodis pažadėjo, kad investuotojai per mėnesį uždirbs apie 20–30 proc.
