.jpg)
Dabartiniais duomenimis, į Seimą pateko 3 Lietuvos EP nariai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vicepirmininkas Aurelijus Veryga, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Virginijus Sinkevičius ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
Visgi tai nebūtinai reiškia, kad šiuos tautos išrinktus kandidatus tikrai išvysime naujajame Seime. Štai V. Blinkevičiūtė trečiadienį po LSDP prezidiumo posėdžio paskelbė, jog ji neplanuoja priimti Seimo nario mandato, o savo darbus ji tęs EP.
Tokiu atveju, kai europarlamentaras atsisako savo pozicijos Seime, į Seimą patenka kitas, aukščiausią vietą partijos sąraše Seimo rinkimuose turintis, tačiau į Seimą nepatekęs, europarlamentaro atstovaujamos partijos atstovas.
O jei europarlamentarai priimtų Seimo nario mandatą, tuomet atsilaisvintų europarlamentaro vieta, o ją užimti galėtų tas partijos deleguotas kandidatas, kuris EP rinkimuose buvo aukščiausiai reitinguotas partijos kandidatas, kuris nepateko į EP.
Dėl to naujienų portalo tv3.lt žurnalistai nusprendė pasidomėti, kokios rokiruotės galėtų įvykti Seime ir EP tokiu atveju, jei vienas iš trijų į Seimą išrinktų europarlamentarų nuspręstų priimti arba nepriimti Seimo nario mandatą. Kviečiame pasižiūrėti.
Vilija Blinkevičiūtė ir LSDP
Trečiadienio vakare po LSDP įvykusio prezidiumo posėdžio, partijos pirmininkė V. Blinkevičiūtė paskelbė, jog ji neplanuoja eiti ministrės pirmininkės pareigų, o savo darbus ji ketina tęsti EP.
„EP aš jau dirbu 15 metų, tai yra mano paskutinė kadencija ir aš ją žadu pabaigti“, – žurnalistams trečiadienį vakare teigė V. Blinkevičiūtė.
Tai reiškia, kad V. Blinkevičiūtė planuoja atsisakyti ir iškovoto Seimo nario mandato. O Seimo nariu tuomet turėtų tapti 31 LSDP reitingo sąraše po Seimo rinkimų likęs, tačiau nei daugiamandatėje, nei vienmandatėje apygardose Seimo nario posto negavęs socialdemokratų narys, Kauno rajono savivaldybės vicemeras Paulius Visockas.
Aurelijus Veryga ir LVŽS
Štai į Seimą patekęs LVŽS partijos vicepirmininkas, europarlamentaras A. Veryga ne kartą Seimo rinkimų laikotarpiu viešojoje erdvėje teigė, kad neplanuoja atsisakyti EP mandato, o Seime jis dirbtų tuomet, jei, pavyzdžiui, taptų premjeru.
„Tokiu atveju, jeigu aš gaučiau pasiūlymą būti premjeru. Gal ir yra teorinė galimybė, o jei taip neatsitiks aš liksiu atstovauti mūsų rinkėjus EP“, – dar po pirmojo Seimo rinkimų turo BNS spaudos konferencijoje teigė A. Veryga.
Taigi tokiu atveju, jeigu A. Veryga iš tiesų pasiliktų europarlamentaro kėdėje, Seimo nario mandatas, priklausantis LVŽS partijai, atitektų 7-am LVŽS partijos sąraše po Seimo rinkimų likusiam kandidatui Romui Jonui Jankūnui.
Romas Jonas Jankūnas – Sveikatos teisės instituto direktorius bei Lietuvos Sveikatos Mokslų docentas. Anksčiau jis ėjo ir viršininko pavaduotojo pareigas Valstybinėje Vaistų Kontrolės tarnyboje. Iki dabar politinės patirties R. J. Jankūnas dar neturėjo.
O jeigu nutiktų taip, jog A. Veryga nuspręstų dirbti Seimo nariu, tuomet, pagal 2024 m. EP rinkimų rezultatus, europarlamentaru galėtų tapti 2-as LVŽS reitingo sąraše po EP rinkimų likęs Bronis Ropė.
Tiesa, B. Ropė šių metų Seimo rinkimuose taip pat buvo išrinktas Seimo nariu. Analogiška situacija yra ir su 3-4 vietose likusiais LVŽS EP rinkimų sąrašo atstovais Dainiumi Gaižausku ir Valiumi Ąžuolu.
Tad teoriškai, jei šie politikai taip pat priimtų Seimo nario mandatą, europarlamentaru galėtų tapti Giedrius Surplys, kuris EP rinkimuose LVŽS sąraše liko 5-as.
Virginijus Sinkevičius ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“
Kitas europarlamentaras patekęs į Seimą yra ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Virginijus Sinkevičius.
Tokiu atveju, jei V. Sinkevičius pasirinktų nepriimti Seimo nario mandato į Seimą galėtų patekti 12-oje vietoje partijos sąraše po Seimo rinkimų likusi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Rūta Miliūtė, kuri yra ir dabartinės Seimo kadencijos Seimo narė.
Tačiau tokiu atveju, jei V. Sinkevičius nuspręstų palikti europarlamentaro postą, tuomet, remiantis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ reitingo sąrašu EP rinkimuose, techniškai EP nariu tapti galėtų Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
Visgi ir S. Skvernelis pateko į šių metų Seimą. O kaip ir kitose partijose, tokia pati situacija ir su dalimi kitų Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ politikų – štai 3-5 sąrašo vietoje esantys „Vardan Lietuvos“ kandidatai į EP – Lukas Savickas (3), Linas Kukuraitis (4) ir Tomas Tomilinas (5) pateko į artėjančios kadencijos Seimą.
Taigi, teoriškai, jei visi šie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatai pasirinktų Seimo nario kėdę, europarlamentare galėtų tapti Rolanda Lingienė.
EP nario alga smarkiai viršija Seimo nario algą
Kaip yra skelbiama oficialiame EP internetiniame puslapyje, už darbą EP europarlamentarai taip pat gauna ir ženkliai Seimo nario atlyginimą viršijančią algą.
Štai, neseniai pakėlus Seimo narių atlyginimus, naujoje Seimo kadencijoje dirbsiantys politikai per mėnesį gaus 3800 eurų į rankas. O premjero ir Seimo pirmininko pareigas einančių politikų alga sieks 5200 eurų „į rankas“.
Palyginimui, europarlamentarų atlyginimas siekia 7 800 eurų „į rankas“. Tiesa, tai dar ne viskas: apmokamos kelionės išlaidos – iš Vilniaus į Briuselį arba Strasbūrą.
Tada, atvykus į Briuselį ar Strasbūrą, europarlamentarams mokami dienpinigiai – 350 eurų dienai. Dar europarlamentarai gauna beveik 5 tūkstančius eurų kas mėnesį biuro išlaidoms. Už šiuos pinigus gali išsinuomoti biurą, užsakyti valymo paslaugas, įsigyti kompiuterių ar kitos įrangos.
Kadenciją baigusiam europarlamentarui priklauso ne tik nacionalinė, lietuviška pensija, bet papildomą pensiją jie gauna ir iš Briuselio.
3000 eurų pensija yra lubos, kurią gali gauti bent dvi kadencijas baigęs ir į pensiją išėjęs parlamentaras. O baigus kadenciją dar šešis mėnesius mokamas tas pats europarlamentaro atlyginimas kaip išeitinė išmoka.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
