Nuo sausio 1 d. įsigaliojęs draudimas kioskuose prekiauti alkoholiu nepatiko smulkiesiems verslininkams. Teigiama, kad bent jau dalis smulkiųjų pardavėjų bus priversti nutraukti savo veiklą, nes netekus galimybės pardavinėti alų ir sidrą nepavyks pakankamai užsidirbti.
Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms parlamentarai pritarė paskutiniame rudens sesijos posėdyje – gruodžio 23 d. Šiomis pataisomis, kurių tikslas – sumažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje bei pagerinti visuomenės sveikatą, „siekiama suvienodinti viešojo maitinimo įmonių ir įmonių, vykdančių mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, konkurencines sąlygas, mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą Lietuvoje“, įtvirtinama „viešojo maitinimo vietos“ sąvoka bei nustatyta, kokiomis sąlygomis jose galima parduoti alkoholinius gėrimus.
Kioskininkai: netekę teisės pardavinėti alų – bankrutuosime
Nuo kitų metų įsigalios dar daugiau apribojimų, o pirmieji, anot Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atstovų, jau smogia kioskininkams.
„Jau patyrė (nuostolių – red. past.), – pareiškė portalui Balsas.lt buvęs Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovas, o dabar šios organizacijos garbės prezidentas Eduardas Šablinskas, paklaustas, kokių nuostolių dėl to, kad negalės prekiauti alkoholiu, patirs smulkieji verslininkai. – Negerai, kad draudimas įsigaliojo labai greitai po pataisų priėmimo“.
„Vien Vilniuje iš 500 suregistruotų kioskų (yra kur kas daugiau, nes ne visi suregistruoti – E. Š.) 140 prekiavo alumi pastarosiomis dienomis ir jau patyrė nuostolius parduodami pusvelčiui, žemiau savikainos. Kur jį reikėjo dėti – išgerti, išdalinti? Smulkusis verslas net nesugebėjo pasiruošti – be jokio termino, kuris privalus būtų, per kiek parduoti, likviduoti atsargas, kurias jie turėjo“, – sakė E. Šablinskas.
Anot smulkiųjų verslininkų atstovo, tai smūgis verslui, kadangi netekę galimybės prekiauti alkoholiniais gėrimais, kioskininkai neišsilaikys, nes alus ir sidras esą sudarė pagrindinę apyvartos dalį.
„Apyvartos prasme „smulkiukams“ tai sudarė pagrindines pajamas, kad galėtų tuose kioskuose išsilaikyti. Vien kioskų per Lietuvą yra 5 tūkst., jie išsilaikydavo, nes be kokių smulkių produktų pardavinėdavo ir alų, kaip greitos apyvartos prekę. Iš to galėdavo išsilaikyti, tai pagrindinė apyvartinė prekė. O dabar tie verslininkai uždarys kioskus. Nuostoliai didžiuliai dėl kitų smulkmenų – kur jas dėti?, – aiškino savo požiūrį E. Šablinskas.
Anot jo, pirmiausia bus atleisti samdomi darbuotojai, o vėliau savo susikurtas darbo vietas praras ir kioskų savininkai. Ir galiausiai toks valdžios sprendimas esą tik padidins šalies biudžeto išlaidas.
„Jeigu aš turiu 6 kioskus, viename galiu dirbti pats, kitur aš įdarbinu. Dauguma yra samdomi darbuotojai, ir daug žmonių neteks darbo. Tai visos skylės valstybės biudžeto tik dar labiau atsiriš – ir per darbo biržą, ir per šildymo apmokėjimą, ir per vaikų maitinimą. Reikės iš valstybės biudžeto apmokėti tiems smulkiesiems, kurie dabar bankrutuos“, – prognozavo E. Šablinskas.
A. Veryga: permainos verslininkams negalėjo būti netikėtos
Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vienas vadovų pripažįsta, kad permainų reikėjo, tačiau jos esą turėjo būti ne tokios drastiškos.
„Aš irgi už tai, kad mažinti (alkoholio prieinamumą – red. past.), bet ne taip skubiai ir drastiškai, ir ne tokiu recesijos metu. Kas trukdo europietiškai elgtis? Europa pasakė „po 4 metų bus taip“. Ir per tuos metus ruoškis. O pas mus kaip priimam? Vos ne vakar dieną. Iki paskutinės dienos neaišku buvo kaip pasielgs“, – apgailestavo smulkiųjų verslininkių atstovas.
„Sutinku, kad asortimentą reikėjo gerinti, kad tų baisių „bambalinių“ neliktų. Bet tai turėjo būti ilgalaikis procesas, kad visos pusės susėstų ir sutartų – kad ne daugiau kaip 5,6 proc. stiprumas būtų ir kad tai būtų 0,5 ltr stiklinėse talpose; kaip smulkusis galėtų išgyventi, ir kaip užganėdinti stambiuosius (verslininkus – red. past.). Dabar taukš paukšt kažkas Seime numatė, draugiškai prakišo, visi kiti „fui, šnapsas, alkoholis, negalima prieštarauti“, – teigė E. Šablinskas.
Gydytojas psichiatras, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) prezidentas Aurelijus Veryga Balsas.lt teigė nesmerkiąs smulkiųjų verslininkų, kurie kioskuose prekiavo alumi, nes valstybė jiems leido tai daryti. Tačiau sako nemanąs, jog dėl naujųjų apribojimų nukentės daug žmonių.
„Alkoholis yra labai patogi prekė. Tai verslininkai, jeigu valstybė leidžia, mielai taidaro. Jeigu nėra šalyje sukurta sistema, kaip tą taškų skaičių valdyti, verslūs žmonės tuo pasinaudoja. Ir negalvoju, kad kioskų prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimas prives prie darbų vietų mažinimo ar panašių dalykų. Juk toje pataisoje nekalbama, kad apskritai prekyba iš kioskų uždraudžiama, mes kalbame tik apie vieną prekę. O jeigu verslas išsilaiko tik iš alkoholio prekybos – tai blogai, nes valstybė deklaruoja siekį mažinti šių gėrimų vartojimą“, – sakė NTAKK vadovas.
Neretai lobistu, aktyviai propaguojančiu blaivesnio gyvenimo filosofiją vadinamas gydytojas teigia, kad prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimai neturėjo verslininkų nustebinti – anksčiau ar vėliau jie vis tiek turėjo atsirasti.
„Nuostata mažinti vartojimą yra įrašyta įstatyme nuo tos dienos, kai jis buvo priimtas 1995 metais. Verslininkai žinojo, kad valstybės siekis yra mažinti, todėl jie negalėjo tikėtis, kad valstybė leis vis daugiau prekiauti, nors kurį laiką valstybė taip ir elgėsi. Bet dabar palaipsniui grįžtama prie normalios situacijos, kai alkoholis, būdamas specifine preke, atsiduria mažiau prieinamose vaikams, geriau sutvarkytose ir prižiūrimose vietose“, – reziumavo jis.
Prekybos alkoholiu apribojimas – konkurencinės kovos rezultatas
Smulkiųjų verslininkų atstovo E.Šablinsko teigimu, kioskininkai padėjo žengti į rinką smulkiesiems gamintojams, tačiau veikiausiai užkliuvo stambiesiems prekybininkams.
„Vienas aiškus motyvas – tai yra konkurencinė kova. Stambieji lobistai. Ko nepriimdavo stambieji tinklai? Mūsų vietinių aludarių produkcijos, kuri išties gera, bet dėl jų mažumo didieji tinklai nenori terliotis. Ir tik per tokius kioskus jie populiarino“, – sakė E. Šablinskas.
Samprotavimų, kad draudimas kioskuose pardavinėti alkoholinius gėrimus naudingas stambesniems prekybininkams sako girdėjęs ir A. Veryga. Jis linkęs taip teigiantiems pritarti, tačiau alkoholis, anot jo, ne šokoladas.
„Dažnai tenka išgirsti, kad toks draudimas naudingas stambioms prekybos įmonėms, kurios gali įsirengti skyrius. Tai iš dalies tiesa, bet mes gyvename rinkos sąlygomis. Jeigu verslas negali užtikrinti saugių prekybos sąlygų – mes kalbame ne tik apie alkoholį, jeigu verslininkas negali užtikrinti saugumo, jis ir ginklais, pavyzdžiui, negali prekiauti. Kadangi tai nėra batonas arba šokoladas, kurį galima parduoti bet kur, ir yra griežtinama tvarka“, – sakė gydytojas.
Išgujus iš kioskų alų gyvensime sveikiau?
Vieno Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovų E. Šablinsko teigimu, dėl to, kad alkoholis taps sunkiau prieinamas, žmonės neims gerti mažiau, tačiau tam tikra visuomenės dalis atsigręš į kitus produktus.
„Atsiras odekolonas. Tai kas daugiau kainuos – ar tas, kuris pagerina sveikatą „pachmielą“ darydamas ir to gražaus skanaus gėrimo lietuviško atsigeria, ar tas, kuris nusipirks odekolono, jeigu norės „pasigerinti sveikatą“? Nuo odekolono jis ilgainiui pateks į medicinos įstaigą ir bus išleista daugiau pinigų“.
E. Šablinskas neatmetė, kad apribojus alaus ir kitų silpnų alkoholinių gėrimų pardavimą išsiplės ir vadinamųjų „taškų“ veikla.
„Niekas mažiau gerti nepradės – pakeis visokiais išnešiojimais. Moteriškaitės po mėnesio neš prašymus. Rašys, kad „va tame bute pardavinėja“. Ir papildomos pajėgos jėgos struktūrų – tikrinti kol pagausi, imti baudas, kurių neišgausi'.
Tačiau A. Verygos teigimu, vadinamųjų „taškų“ ir kioskų asortimentas ir klientai skirtingi.
„Taškai nebuvo išnykę ir 2007 m., kai prieinamumas buvo maksimalus. Tuose taškuose dažniausiai prekiaujama falsifikatais, išpilstoma tokiais kiekiais, kuriuos gali įsigyti asocialūs žmonės. Su tokiomis vietomis konkuruoti valstybė niekada nebus pajėgi, nes vis tiek reikės sumokėti PVM ir jis (alkoholis parduotuvėje ar kioske – red. past.) bus brangesnis.
Taškų lankytojai – probleminė grupė žmonių. Tai probleminei grupei reikia ne padaryti gėrimus dar labiau prieinamais, bet suteikti jiems pagalbą – padėti nustoti vartoti alkoholį“, – teigė A.Veryga.
Gydytojo ir NTAKK prezidento manymu, kai kioskuose nebeliks lengvai prieinamų gėrimų, padėtis turėtų gerokai pasikeisti.
„Kioskai, ypač naktine prekyba užsiimantys kioskai, yra nuolatinės problemų vietos, kur renkasi probleminiai vartotojai. Ten nuolat kildavo konfliktai, barniai muštynės. Važiuodami į kioską ar grįždami žmonės ir kitus sužaloja, ir patys susižaloja. Turime ir liūdnai nuskambėjusių atvejų, kai žmonės (prie kioskų) net ir nužudomi“, – priminė A. Veryga.
Anot jo, jeigu naktį užsimanę gėrimų žmonės pirks juos „išsikvietę taksi“, tai bus bent jau saugiau.
„Net jeigu tai yra antiįstatymiška, tai yra vis tiek saugiau, jeigu man gėrimą atveš į namus. Jeigu tiek neturiu smegenų, kad mokėsiu už atvežimą taksi – dvigubai brangiau sumokėsiu už tą gėrimą, tai mano problema“, – sakė blaivaus gyvenimo būdo propaguotojas A. Veryga.
„Kas yra naudingiau – darbą praradęs vienas ar kitas verslininkas ar blaivesnių žmonių populiacija Lietuvoje? Aš kaip medikas sakysiu, kad geriau, kai žmonės yra sveikesni, nes tai galų gale nulemia, kad jie gali dirbti efektyviau, sveikiau gyventi, mažiau patiria išlaidų“, – reziumavo jis.
Ir pasiūlė pasidairyti, ką kioskai pardavinėja kitose šalyse:
„Galim pasižiūrėti, kiek ten galima nusipirkti duonos keptos ar daržovių. Net ir mažuose miesteliuose yra tokie verslai, klesti. Bet tada reikia daug dirbti – reikia kepti, ruošti, rūpintis“.
