Šiandien valstybės valdyme – chaosas, o konservatorių Vyriausybė tesugeba tik tuščiai girtis ir kritikuoti kitus, kuriems daug geriau sekėsi valdyti valstybę. Vis ieškoma, kam sukrauti atsakomybę už savo klaidas. Vidaus vartojimas tebėra menkas, fiskalinė politika vis griežtinama, tad ryškesnio ekonomikos atsigavimo teks palaukti.
Tuo tarpu Vyriausybė, pristatydama savo veiklos ataskaitą, gieda giesmelę, esą krizė, dėl kurios, žinoma, kalti kiti, jau suvaldyta. Bet toks triukšmavimas tik primena vištą, kuri padėjusi viso labo tik kiaušinį, kudakuoja, kad pagimdė asteroidą. Išeičių iš probleminių situacijų paieška – daugelio žmonių darbas, tačiau galutinis sprendimas ir jo vykdymas priklauso nuo vieno žmogaus. Deja, Vyriausybė tokio stipraus vadovo – specialisto, žinančio, ką daryti šiandien ir rytoj – neturi.
Darganotos ekonominės prognozės
Vyriausybės ataskaitoje teigiama, kad Lietuvos ekonomika jau atsigauna, nes paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo žemesnis nei 2008 m. paskutinį ketvirtį, tačiau didesnis nei per pirmuosius trejus 2009 m. ketvirčius. Tačiau BVP padidėjimas 0,1 proc. ketvirtąjį ketvirtį, palyginus su prieš tai buvusiu, dar nėra tvarus ekonomikos augimas.
Be to, teigiamas tendencijas gali numušti elektros kainų šoktelėjimas šių metų pirmąjį ketvirtį. Didžiausių bankų Lietuvoje analitikų nuomone, šiemet bendrasis vidaus produktas vis dar smuks. EUROSTAT prognozė Lietuvai 2010 m. dar neigiama. Todėl galima teigti, kad pirmas šių metų pusmetis bus vienas sunkiausių – galbūt sunkesnis ir už praėjusių metų pradžią. Gausėjant bedarbių gretoms, vidaus prekyba pirmą pusmetį, tikėtina, dar kris. Vidaus rinkos greito atsigavimo nežada.
Nedarbas didėja ir didės. Balandžio 1 d. Lietuvos darbo biržos duomenimis nedarbas šalyje sudarė daugiau kaip 14 proc. Padidėjusį nedarbą lėmė ne tik darbuotojų atleidimai, bet ir informacija apie privalomą sumokėti sveikatos draudimą. Tai paskatino ilgesnį laiką nedirbusius pasirūpinti valstybės garantijomis. Dėl šios priežasties aiškėja realaus nedarbo mastas, kuris buvo paslėptas oficialiosios statistikos.
Šalį sukrėtė milžiniška emigracija, pernai išvykimą iš Lietuvos deklaravo per 20 tūkst. Lietuvos piliečių, tai tik oficialūs skaičiai, o kiek tūkstančių išvykimo nedeklaravo? Šiais metais prognozuojama dar didesnė emigrantų banga, ypač jaunimo.
Kada atsispirsime nuo dugno?
ES kontekste Lietuva kartu su Bulgarija, Estija bei Danija patyrė didžiausią pramonės nuosmukį. Sparčiausiai krito statybos sektorius. Nežadina optimizmo ir pramonės gamybos tendencijos. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 1,1 proc.
Tokia tendencija stebima jau ketvirtą mėnesį iš eilės, tačiau ji nereiškia, kad vartojimas pradeda augti. Produkcija brangsta dėl kylančių žaliavų kainų pasaulinėse rinkose, o ne dėl atsigaunančios paklausos. Verslininkai neplanuoja priimti daugiau darbuotojų, nes nesiryžta spėti, kada situacija pasikeis. Ypač sunki situacija susiklostė į vidaus rinką orientuotų gamintojų – daugumos bendrovių rezultatai ir toliau blogėja.
Taigi praėjusių bei šių metų ūkio sektorių statistika kol kas nepatvirtina Vyriausybės paskelbtos ekonomikos atsigavimo: pramonės apyvartos nebekrenta, tačiau nuo dugno dar vis neatsispirta, mažmeninės prekybos smukimas tęsiasi toliau, sąstingyje tūno ir nekilnojamojo turto bei statybos veiklos.
Neužsivedantis ekonominio augimo „variklis“
Nors valdžia giriasi suvaldžiusi krizę, pasaulyje Lietuvos vardas dar minimas tarp valstybių, kurioms gresia nemokumas. Kitaip tariant – bankrotas, nes skolos ir toliau didėja. Istorijoje yra buvę atvejų, kai šalys buvo priverstos skelbti bankrotą turėdamos netgi mažesnes užsienio skolas nei dabar turi Lietuva.
Lietuvių satyrikas Jurgis Gimberis rašė: “Ką dar moka Vyriausybė? Įvesti mokesčius. Ką dar? Įvesti mokesčius. Ką dar? Įvesti... O išvesti moka? Ne, išvesti mokesčių nemoka. Tik iš proto."
Taigi Vyriausybė, siekdama padidinti iždo įplaukas, gerokai padidino PVM bei akcizus, taip pat atsisakyta daugumos jų lengvatų. Išplėsta įmokų Sodrai bei sveikatos draudimo fondui bazė. Jas turi mokėti ir sportininkai, ūkininkai ar dirbantieji pagal autoriaus sutartis, jos turi būti taikomos ir individualių įmonių pelnui.
Vyriausybė vylėsi, kad dėl šios mokesčių reformos pernai net ir sunkmečio sąlygomis pavyks gauti daugiau įplaukų į iždą nei prieš metus. Deja, 2009 m. rezultatai iliuzijas išsklaidė – biudžeto projektuotojai nepakankamai įvertino neigiamą netiesioginį padidėjusių mokesčių efektą – kontrabandos augimo, mokesčių slėpimo sustiprėjimo, Lietuvos gyventojų kelionių apsipirkti į kaimynines šalis plitimo ir t.t., o ūkio nuosmukio mastas yra gerokai didesnis nei buvo prognozuotas biudžeto plane.
Belaukiant stebuklo
Akivaizdu, kad šiuo metu valstybės valdyme didžiausia problema yra vadybos trūkumas, t. y. nebuvimas kam jos imtis. Vyriausybei trūksta išminties, o ši, kaip žinome, yra patirties kūdikis. Patirties neturintys konservatorių žmonės susodinti svarbiuose valstybės postuose. Todėl resursai naudojami neefektyviai, nukreipiami ne į ekonomikos skatinimą. Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo atliktu tyrimu, pagal valstybės lėšų iššvaistymą Lietuva tarp Baltijos valstybių pirmauja.
Nedarbas ir miglotos atsigavimo perspektyvos, apklausos rodo, neleidžia lietuviams tikėtis geresnių laikų. Konservatorių Vyriausybės valdymas asocijuojasi tik su visuomenės praradimais. Sudėtingiausiu šaliai laikotarpiu valdyti valstybės jiems nepavyksta, nes trūksta kompetencijos, išmanymo ir racionalumo.
Ši Vyriausybė pasielgė tarsi laukiniai, kurie norėdami gauti vaisių, kerta medį. Ironiškai šią padėtį galėčiau apibūdinti vieno satyriko – Jeronimo Lauciaus žodžiais – “Greitai gyvensime kuo puikiausiai, tetrūksta tik vienos smulkmenos – stebuklo".
Algirdas Butkevičius,
LSDP pirmininkas,
Frakcijos Seime seniūnas
