Šiandien istorinė diena. Vilniaus apygardos administracinis teismas iš esmės oficialiai įpareigojo visus vilniečius ir sostinės svečius, kurie 2013 metų liepos 27 dieną sąmoningai ar netyčia eis sostinės Gedimino prospektu, žinoti apie seksualines vienos visuomenės grupės praktikas. Tik tokia yra sprendimo tenkinti Lietuvos gėjų lygos skundą ir įpareigoti Vilniaus savivaldybę suderinti gėjų ir lesbiečių eitynių vietą Gedimino prospektu prasmė.
Lietuvos gėjų lyga jau yra laimėjusi vieną bylą, kai teismai nurodė, jog Vilniaus valdžia neturi teisės pati nustatyti eitynių vietos. Ta proga primenu, kad kitokių akcijų organizatoriai, tarp jų ir Kovo 11-osios akto signatarai, buvo tąsomi policijas už tai, kad valanda per anksti ar per vėlai atėjo prie Seimo rūmų.
Kitas etapas pakeliui į progresą turėtų būti įpareigojimas ateiti ir pasižiūrėti, paploti, pasidžiaugti, o vėliau dar ir pasibučiuoti su erotiškai nusiteikusiais eitynių dalyviais. „Pozityvi diskriminacija“ juk jau sugalvota, tai kodėl negali būti „pozityvaus išprievartavimo“? Juk „ligonių homofobų“ gydymas negali būti baigtas kitaip? Praktikos yra – sovietų laikais moksleivius varydavo per „oktiabrius“ ir „pervomajus“ nešioti plakatus su kompartijos politbiuro snukiais, o dabar, diegiant „toleranciją“, reikia pratinti eiti pasakojant apie savo antro galo specifikas arba domėtis svetimosiomis. Kodėl gi ne? Su iliustracijomis, žinoma, ir daug makiažo.
Laisvėjant ir demokratėjant galima taikyti ir technines priemones – minėtas gydymo procedūras, naudodami elektroninį parašą, bent jau valstybės tarnautojai galėtų būti įpareigoti deklaruoti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kurios vadovu turėtų būti skiriamas tik biseksualas. Visiškai dehomofobizuojant valstybės tarnybą turėtų būti privaloma (kaip siekiant gauti vairuotojo pažymėjimą apžiūra pas oftamologą) vyro su vyru ir ponios su ponia (ar kiek ten tų socialinių lyčių – visi su visais?) akcija. Ji turėtų vykti prižiūrint minėtai komisijai bei Valstybės saugumo departamentui (VSD), kuriame reiktų įsteigti Tolerancijos valdybą, ginkluotą automatais ir specifine dehomofobizacijos įranga. VSD ir šiaip yra įsidiegęs praktiką formuoti kadrų politiką šalyje slaptomis pažymomis, kurios bet ką iki pastarojo Konstitucinio Teismo sprendimo nuteisdavo be teismo – pažyma, kad „nepatikimas“ būdavo šventa ir slapta. Kadangi teroristų medžioklė nelabai sekasi, galima tapti slaptąja tolerancijos policija.
Pagaliau, negi tik kelininkai ir žemdirbiai gali būti laimingi ir naudotis Europos fondų valiuta? Tolerancijos kursai, atitinkamo darbo ir poilsio stovyklos šių dienų pilietiškiems spaliukams su atitinkamais žaisliukais irgi turėtų atsispindėti ES finansinėje perspektyvoje.Ką čia terliotis su tais dviem princais, kurių vienas dar gali imti ir apsigalvoti, jei ligonių kasos apmokės nusistatymų kaitas?
Valstybė turėtų imtis ir prievartinės tolerancijos viešinimo kampanijos, kad mokesčių mokėtojai suprastų, jog perka būtent tai, ko jiems reikia. Oro balionai su šūkiu „Kas gėjaus nebučiuos – ne vyras!“ turėtų būti kasdienis laisvo ir demokratiško europietiškos Lietuvos piliečio vaizdas danguje, net jei nebūtų pinigų pensijoms mokėti. Pasak progresyvios teorijos – taip buvo visada, nes juk ir antikinėje „gadynėje“ gyveno Kaligula bei Neronas.
