Sakoma, kad politika – geras verslas. O Šiaulių miesto tarybos narys Stasys Grigaliūnas, atrodo, ir geras politikas, ir geras verslininkas. Gal jau taip sutapo, kad žengus žingsnį į politiką paties politiko turtai ėmė daugintis stulbinančiu greičiu. O ir Tarybos nario pavardė vis piniginiuose reikaluose nuskamba. Abejonių sukėlė politiko deklaracija, kuria nustebino pigiai pardavinėdamas žemes.
Nuosaikiai didino turtus
Buvęs nuosaikusis konservatorius, o dabar valstietis liaudininkas – vienas iš labiausiai pasiturinčių Šiaulių miesto tarybos narių. Kol kas jo pajamų deklaracijos Vyriausioji rinkimų komisija neskelbia, tačiau prieš kelerius metus jis deklaravo daugiau kaip pusės milijono litų turtą. Ir 203 tūkstančius litų piniginių lėšų.
Įspūdingi ir šio politiko biografijos skaičiai. Praėjusio dešimtmečio pradžioje bankroto administratoriumi dirbęs S. Grigaliūnas deklaravo uždirbęs vos 10 tūkstančių litų. Vos po trejų metų deklaruotos šešis kartus didesnės pajamos ir turtas, kuris vertintas daugiau kaip trimis šimtais tūkstančių litų.
Politikas deklaravo butus Šiauliuose, Palangoje, namus Šiauliuose, Pakruojo rajone – daugybę kito nekilnojamojo turto.
Pasiklydo tarp žemių?
Į akis krenta pernykštė S. Grigaliūno viešųjų ir privačių interesų deklaracija. O ypač - politiko gerumas. Žmogus nurodo už 10 tūkstančių litų vienai bendrovei pardavęs pusantro hektaro žemės Radviliškio rajone. Lyg ir pigoka, juolab, kad abejonių sukelia paties politiko paaiškinimai.
S. Grigaliūnas teigia pardavęs žemę, kadangi „tokios žemės“ jo nedominančios. Tai yra žemė, ant kurios stovi gamybiniai pastatai. O kurių galų žemės su svetimais pastatais prireikė verslininkui?
Iš paties S. Grigaliūno paaiškinimo galima suprasti, kad žemę jis galėjo paveldėti. Bet ir vėl kažkas ne taip. Atsiverčiame kitą, kiek anksčiau paties S. Grigaliūno užpildytą deklaraciją, ir matome, kad Radviliškio rajone jis jokios žemės nepaveldėjo. Paveldėjo Pakruojo rajone. Deklaracijoje nurodoma, jog Radviliškio rajone nekilnojamasis turtas buvo pirktas. Taigi klausimas, kodėl politikui ūmai prireikė sklypo, kuris, kaip sako politikas, jo nedomina. Ar ne keista?
Pardavė už „smulkius“
Praktika rodo, kad pastatų, kurie stovi sugrąžintoje žemėje, savininkai dažnai tampa tikri įkaitai. Ir mielai žemę nusiperka per daug nesismulkindami, kadangi žemės savininkas verslą gali paversti pragaru.
S. Grigaliūnas teigia nenorėjęs konfliktuoti, o nuomos mokestis esą būtų buvęs nedidelis. „Pagal tuometines kainas panašiai ir kainavo. Jeigu užlauši kainas, gali ir neparduoti“, - tikina politikas. O pajamas už žemę nurodė tiksliai, nieko nenuslėpė.
Negražu skaičiuoti svetimus pinigus, tačiau paskaičiuokime politiko uždarbį. Kadangi S. Grigaliūnas teigia pardavęs pusantro hektaro žemės, vadinasi už vieną arą jis gavo maždaug po 66 litus.
Atsiverčiame žemės verčių žemėlapį ir matome, kad Radviliškio rajone žemės ūkio paskirties žemelė kainuoja iki keliolikos tūkstančių litų už hektarą. O kai padėties šeimininkas pats pardavėjas, ar galima patikėti, kad taip nusikuklintų?
Problemos dėl akcijų
Jau buvo skelbta, kad pirmuoju numeriu partijos sąraše į Šiaulių miesto tarybą vėl kandidatuojantis S. Grigaliūnas turėjo problemų dėl Šiaulių banko akcijų. Banko akcijų turintis politikas nenusišalino balsuodamas už Šiaulių savivaldybės turimų banko akcijų pardavimą.
„Neįžvelgiu jokių interesų sumaišymo. Kokia ten galėjo būti žala Savivaldybei“, - gynėsi politikas po to, kai jo bei dar kelių valdantiesiems priklausančių Tarybos narių mundurus išskalbė Tarybos etikos komisija. Oficialiai nepatvirtintais duomenimis, S. Grigaliūnas gali būti dar kartą apskųstas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
Mykolas DEIKUS
