„Programa minimum – šiais metais pravedame viešąjį konkursą ir apie pusantrų metų statybos procesui reikėtų. Planuojama, kad pirmasis išsikraustymo etapas vyks jau 2014 m., o visiškai uždarytos ir iškeltos Lukiškės bus iki 2017 metų, vėliausiai – 2016-siais. Tai programa maksimum“, – „Balsas.lt“ sakė teisingumo viceministras Gytis Andrulionis, apgailestaudamas, kad anksčiau apie tai buvo tik kalbama.
„Kalbama labai seniai. Bet realių veiksmų taip ir nebuvo atlikta. Ši vyriausybė patvirtino strategiją dėl laisvės atėmimo įstaigų modernizavimo. (...) Dabar jau rengiami dokumentai viešojo pirkimo konkursui pirmajam Lukiškių (kalėjimo) iškėlimo etapui. Tikimės, kad dar šiemet pavyks jį paskelbti“, – sakė G. Andrulionis.
„Jeigu nori pastatyti, reikia labai daug pinigų. Vienas kalėjimas kainuoja apie 100 mln. Lt, anksčiau pinigų tam visai nebuvo“, – aiškindamas, kodėl ketinimai iškelti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toks oficialus šios įstaigos pavadinimas) iki šiol taip ir likdavo kalbomis, sakė Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Širvaitis. Bet dabar jau yra akivaizdžių poslinkių.
„Vyriausybės strategijoje numatyta iškelti (Lukiškių kalėjimą) iki 2017 m. Dalis, apie 320 žmonių, į Pravieniškes – ten yra nebaigtas statyti kalėjimas, o kiti – į naują vietą Vilniuje“, – sakė jis.
Viceministro G. Andrulionio teigimu, po to, kai iš Lukiškių į Pravieniškes bus perkelta dalis kalinčiųjų, ten pat persikels ir ligoninė. O trečiajame etape į naują modernią įkalinimo įstaigą, kuri bus pastatyta kažkurioje Vilniaus vietoje, persikels ir likusioji dalis.
Skaičiuojama, kad keturių naujų kompleksų Lietuvoje statyba atsieitų apie 600 mln. litų, todėl, viceministro teigimu, ketinama ieškoti privataus investuotojo.
„Maždaug pusę sumos planuojama gauti pardavus senas įstaigas, o likusi dalis – privataus subjekto investicija“, – aiškino viceministras.
Anot jo, kadangi naujų pastatų eksploatacija – šildymas, apsauga ir kita – bus modernesnė, ją išlaikyti bus pigiau, todėl privačiam investuotojui pinigai sugrįš per 25 metus.
„Šiandien įkalinimo įstaigų, kurias turime, eksploatacija yra tokia neefektyvi, kad mokant tą pačią sumą, jas ir atnaujinti galima, ir privačiam investuotojui per 25 metus sugrįš investicijos. Jis gaus ir nustatytą pelno maržą, o po 25 metų visa infrastruktūra bus perduodama valstybei“, – aiškino viceministras.
„Balsas.lt“ jis sakė, kad dabar rengiamą galimybių studiją tikimasi užbaigti dar šiemet, tuomet jau bus skelbiamas viešojo pirkimo konkursas.
„Užbaigus galimybių studiją, kurios reikalaujama pagal investicijų įstatymą , bus einama į Vyriausybę, jeigu reikės – į Seimą pritarimo, nes sumos labai didelės“, – sakė jis.
Anot G. Andrulionio ir K. Širvaičio, kalėjimą, kuris šiuo metu yra viena iš didžiausių įkalinimo įstaigų Lietuvoje, iš Vilniaus centro reikia iškelti ir dėl to, kad čia jau sudėtinga sukurti bausmę atliekantiems asmenims tinkamas sąlygas. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojas Vilius Šlaičiūnas „Balsas.lt“ žurnalistams rodydamas kalėjimo patalpas sakė, jog būna atvejų, kad dviem žmonėms skirtoje kameroje tenka išsitekti ir trims, ir keturiems. Nelengva, anot jo, ir darbuotojams.
Anot pašnekovų, prieš daugiau nei šimtą metų statytas Lukiškių kompleksas yra kultūros paveldo objektas ir jo pastatų langai labai maži, pro juos patenka mažai šviesos. Dar daugiau – kaliniai dėl juos netenkinančių sąlygų nevengia skųstis.
„Teismo sprendimų, kuriais valstybė pripažįstama pažeidusi nuteistųjų teisę į tinkamas laikymo sąlygas, yra nemažai. Ir valstybė įpareigojama atlyginti jiems padarytą žalą“, – aiškino jie.
Lukiškių komplekse 2 hektarų teritorijoje yra kalėjimas, tardymo izoliatorius, areštinės, ligoninė. Būtent Lukiškėse bausmę atlieka asmenys, nuteisti kalėti iki gyvos galvos.
Kalėjimas – architektūros paminklas
Pačiame sostinės centre esantis Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas – dalis mūsų paveldo. Ši įkalinimo įstaiga pradėta statyti 1901 m. Rusijos imperatoriaus Nikolajaus Antrojo įsaku. Ją sudarė dviejų sparnų tipo statiniai, skirti įrengti vienvietėms kameroms, bendrų kamerų korpusas, kontora ir raštinė.
Architekto G. Trambickio suprojektuoti statiniai buvo pavadinti kalėjimu tvirtove (Tiuremnyj Zamok – rus. klb.). Statybos baigtos ir kalėjimas pradėjo veikti 1904 m.
Carinė Rusija čia kalino ne tik kriminalinius nusikaltėlius, bet ir politinius veikėjus, kai kuriuos Rusijos bolševikinio judėjimo lyderius (F. Dzeržinskis, buvęs Izraelio valstybės premjeras M. Beginas).
Prie kalėjimo buvo ir Švento Mikalojaus Stebukladario cerkvė, anuomet išpuošta ne prasčiau už kitas. Jos viduje esančias freskas „Kristaus žengimas dangun“, „Paskutinė vakarienė“, „Šventas Jonas Krikštytojas“ tapė žymūs to meto rusų dailininkai. Tarp jų I. Trutnevas, I. Rybakovas, Barmašovas, Krylovas, Balzukevičius.
Beje, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojas Vilius Šlaičiūnas pasakojo, kad cerkvės fasadą ir dabar puošiančią Švento Mikalojaus Stebukladario freską sovietmečiu ne kartą buvo bandoma paprasčiausiai uždažyti, „bet praeidavo šiek tiek laiko, ir ji vėl išryškėdavo“.
2003 m. kalėjimo tvirtovės statinių kompleksas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą.
Istoriniame pastate įsikurs viešbutis-muziejus?
Ar jūs norėtumėte bent vieną naktį praleisti Lukiškių kalėjimo kameroje? Ne kaip nuteistasis, o kaip ekstremalių pojūčių mėgėjas? Ar tai realu? Beveik. Mat vienas iš miestiečių pasiūlymų, kas galėtų būti įrengta vietoje vienos seniausių įkalinimo įstaigų Lietuvoje, kaip tik toks.
Atsakymo į klausimą „kam būtų naudojami pasatai, kai iš jų išsikels įkalinimo įstaiga“ kol kas nėra. Bet idėjų esama. Viešbutis-muziejus – viena iš jų.
Anot teisingumo viceministro G. Andrulionio, norėdami padėti jau minėtos galimybių studijos rengėjams pasisemti originalių idėjų, šių metų pavasarį jie surengė visuomenės apklausą. Joje dalyvavę vilniečiai siūlė pastatus nugriauti ir išdalinti miestiečiams po plytą, įrengti nakvynės namus, nedideles parduotuvėles ir ... viešbutį.
„Kai kuriose valstybėse taip jau yra padaryta, – pasakojo viceministras, kurio toks ekstremalus pasiūlymas nenustebino. – Mūsų kaimynai latviai turi. Tiesa, jie karinį kalėjimą pavertė tokiu kompleksu. Ten organizuojamos ekskursijos, galima nakvoti. Pusiau komercinis, pusiau kultūrinis objektas“.
Bet kas įsikurs Lukiškių kalėjimo „apartamentuose“, kol kas dar sunku pasakyti.
„Vilniečių idėjas mes perdavėme galimybių studijos rengėjams. Gal jie ras tikrai vertingų pasiūlymų kaip panaudoti šias erdves, bet svarbiausias dalykas – reikės išrinkti komerciškai naudingiausią pasiūlymą tuo metu, kai pastatai bus parduodami“, – sakė G. Andrulionis.
Per daugiau kaip šimtmetį kalėjimo pavadinimas keitėsi kelis kartus, tačiau ilgainiui pačiame sostinės centre atsidūrusių pastatų paskirtis keisis pirmą kartą.
Lukiškių kalėjimo komplekso nuotraukos galerijoje:
