Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus kadencija baigiasi 2013 metų balandžio 1 dieną. Nors jo vadovavimo LRT pradžioje buvo drastiškai mažinamos biudžeto lėšos, kilo nakvynės skydinėje (Seimo rinikimų naktį) skandalas ir protestai po LRT langais, kuriuos autocenzūros ar kuriais kitais sumetimais nutylėjo patys transliuotojo žurnalistai, užgriuvo kritikos lavina – jis balotiruojasi vėl. Tiesa, turi konkurentų.
LRT tarybos pirmininko pavaduotoja Nacionalinės dailės galerijos vadovė dailėtyrininkė Lolita Jablonskienė pranešė: „Uždarame posėdyje buvo atplėšti visų 7 kandidatų vokai ir patikrinta, ar pretendentai, pateikę paraiškas dalyvauti viešame konkurse eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas, atitinka konkurso sąlygas. Visi pretendentai atitinka reikalavimus.“
Į LRT vadovo pareigas, be A. Siaurusevičiaus, pretenduoja signataras Virginijus Pikturna, žurnalistė ir Valstybės saugumo departamento pareigūno Vytauto Pociūno našlė Liudvika Pociūnienė, „ERGO Lietuvos“ rinkodaros skyriaus vadovas Irmantas Šerys, buvęs BNS Baltijos naujienų redaktorius Edvinas Butkus, prodiuseris Saulius Jakutavičius, iš LRT tarybos pirmininko pareigų pasitraukęs Dainius Radzevičius.
Buvusio LRT vadovo Kęstučio Petrauskio komentaras:
Netrukus gali pasikeisti LRT vadovas. Vėl kyla diskusija dėl finansavimo, abonentinio mokesčio įvedimo arba tam tikros fiksuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos skyrimo, eliminuojant iš jo eterio reklamą. Yra ir kitų pasvarstymų. Ką manote jūs? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė buvusio LRT vadovo K. Petrauskio.
Aš manau, kad dabartinis modelis geras, nes yra gana gerai subalansuotas. Pirma, nacionalinis transliuotojas gauna tam tikrą sumą pinigų iš mokesčių mokėtojų. Antra, jis gali užsidirbti savarankiškai iš reklamos.
Jeigu valstybės skiriama dotacija nedidėja, gal net mažėja, visada lieka galimybė papildomai gauti iš komercinės veiklos. Toks modelis veikia ir Lenkijoje. Ten irgi visada yra diskusijų, kad reikia ką nors keisti, bet tai ir lieka diskusijos.
Bet ten yra abonentinis mokestis.
To abonentinio mokesčio jie nesurenka ir pusės. 50 procentų savo biudžeto Lenkijos nacionalinė televizija vis tiek uždirba iš komercinių pajamų. Be to, kas yra komercinės pajamos? Tai paskata, kad komercinis transliuotojas dirbtų geriau, efektyviau, kovotų dėl auditorijos.
Abonentinis mokestis neturtingose šalyse yra suvokiamas ne kaip tam tikros paslaugos pirkimas, o kaip dar vienas mokestis, kurio įvedimas niekada nebus malonus. Žmonės jo tiesiog nemokės, ir administruoti bus tikrai per brangu. Komercines pajamas gauna ir britų BBC. Sakiau ir kartosiu visada, kad geriau tegul LRT stovi ant dviejų kojų negu ant vienos. Taip yra lengviau ir patogiau.
Manote, kad nieko keisti nereikia ir dabartinė sistema yra tobula?
Mano siūlymas būtų nebent nustatyti, kad didėjant biudžeto pajamoms proporcingai didėtų ir biudžeto dotacija LRT. Mažėjant pajamoms ji proporcingai mažėtų, kad politikams irgi nebūtų pagundos per daug sutaupyti ar ką nors paveikti karpant finansavimą.
TIK FAKTAI:
Dar 1926 metais įvyko pirmosios Lietuvos radijo transliacijos, 1957 metais – pirmoji Lietuvos televizijos laida. 2012 metais iš biudžeto LRT skirta 46 mln. 382 tūkst. litų. Apie abonentinį mokestį Visuomenės informavimo įstatymo redakcijose kalbama nuo 1996 metų, tačiau faktiškai jo įvesti nesiryžtama, nors toks mokestis egzistuoja daugumoje Europos Sąjungos šalių.
