Graikija ir tarptautiniai kreditoriai pradeda naujas derybas, tačiau jos vyksta sunkiai, be vilties greitai susitarti
Europos lyderiai perspėjo Graikijos premjerą Alexį Tsiprą, kad referendume bus sprendžiamas praktiškai šalies išlikimo euro zonoje klausimas. Iš tiesų graikai atsakinėjo praktiškai į beprasmį klausimą apie Europos partnerių (tačiau net be TVF) birželio 25-ąją pateiktą siūlymą, – sąlygas, netekusias savo prasmės jau iki to paties mėnesio pabaigos. Demokratinio balsavimo rezultatas gali sustiprinti A. Tsipro pozicijas derybose, tačiau vargu ar privers kreditorius nuolaidžiauti – Europos valdžia lygiai taip pat veikia žvilgčiodama į elektoratą, nelabai patenkintą graikų elgesiu. Vokietijoje, turinčioje lemiamą balsą derybose su Graikija, 58 proc. gyventojų pasisako už Graikijos pasitraukimą iš euro zonos.
Euro zonos kreditoriai jau patvirtino, kad nori, jog Graikija liktų euro zonoje, tačiau dabar „kamuolys yra Graikijos aikštelės pusėje“. Antradienį, liepos 7-ąją, euro zonos finansų ministrai susitiks pasikalbėti apie „situaciją po referendumo“, ir „sulaukti naujų pasiūlymų iš Graikijos valdžios“, praneša ES atstovai. Apie tai, kad Graikija dar turi teisę prašyti „trečiojo finansavimo paketo“ (pirmasis buvo 2010-ais, antrasis – 2012), vakar pareiškė Ispanijos ekonomikos ir finansų ministras Luisas de Guindosas. Dabar esminis klausimas yra kaip greitai ir tikslingai pavyks vykdyti derybas, o paskutinių penkių mėnesių nesėkminga patirtis ir Graikijos turimo laiko deficitas nežada nieko gero.
ECB atsisako padidinti kreditavimo limitus – Graikijos bankai lieka uždaryti
Graikijos valdžia žadėjo bankus atidaryti liepos 7-ąją, tačiau tai galėtų tapti įmanoma, jeigu tik ECB padidins skubios finansinės paramos limitus (ECB pirmininkas Christianas Noyeris jau paskelbė, kad Graikijos įsiskolinimo restruktūrizuoti neįmanoma) graikų bankams. Be papildomos ECB pagalbos bankai, kuriems liko ne daugiau 500 mln. eurų, akimirksniu neteks likusių pinigų – per dvi savaites iki tol, kai valdžia uždarė bankus ir apribojo pinigų operacijas gyventojams, graikai iš bankų pasiėmė 8 mlrd. eurų.
ECB vadovybė turėtų apsispręsti dėl ELA programos (emergency liquidity assistance, „likvidumo pagalba kritiniu atveju“). Centrinis bankas jau savaitę nekelia likvidumo pasiekiamumo limito (dabartinis – 89 mlrd. eurų), todėl graikų bankams nėra kaip kompensuoti nykstančių depozitų. Žinant „antieuropietišką“ referendumo rezultatą, ECB nekeis ELA tvarkos, įsitikinęs vyriausiasis „IHS Global Insight“ ekonomistas Diego Iskaro. „Tai ženkliai kelia tikimybę, kad bankams artimiausiomis dienomis po atsidarymo baigsis pinigai. Todėl, greičiausiai, bankai liepos 7-ąją neatsidarys; maža to, dienos limitas, dabar siekiantis 60 eurų, gali būti sumažintas“, – mano D. Iskaro.
Kuo ilgiau uždaryti bankai, tuo didesnė „paralelinės valiutos“ įvedimo rizika – tai priartintų Graikiją prie pasitraukimo iš euro zonos
ECB atsisakymas toliau finansuoti Graikijos bankus „privestų bankų sektorių prie bankroto, o Graikijos valdžiai, norint rekapitalizuoti bankus, tektų išleisti naują valiutą“, perspėja Briuselio analitikos centro „Bruegel“ atstovas Grégory Claeys. De facto tai reikš Graikijos pasitraukimą iš euro zonos (juridiškos procedūros tam paprasčiausiai nėra) – tuomet lauks graikų BVP dar didesnis kritimas, bedarbystės šuolis ir smūgis bendram Europos valiutos projektui.
Valdžia neplanuoja spausdinti valiutos, tačiau esant aštriam grynųjų deficitui ir nesant greito susitarimo su euro zona bei TVF, valdžiai neliks nieko kito, kaip tik pradėti skolos raštelių spausdinimą. Popierių, žadančių jo savininkui išmokėti tam tikrą eurų sumą vėlesniu laikotrapiu, – pradžioje remiant pensininkus ir socialiai remtinus asmenis. „Jeigu krizė tęsis pakankamai ilgai, tokie rašteliai gali pavirsti į paralelią valiutą, į kurią, galimai, bus priverstinai konvertuotos visos Graikijos bankų sąskaitos“, – savo tinklaraštyje teigia Dublino universiteto ekonomikos profesorius Carlas Willanas. Graikijos valdžiai nebūtinai skelbti pasitraukimo iš euro zonos, tačiau realybėje tai bus Grexit.
Liepos 20-ąją Graikijai gresia plataus masto nemokumas
Jeigu Graikija nesusitars su ES ir TVF dėl naujos pagalbos programos per artimiausias kelias savaites, šalis negalės išsimokėti už 3,5 mlrd. eurų vertės obligacijas, priklausančias Europos Centriniam Bankui. Apmokėjimo galutinė data – liepos 20. Jeigu atsisakymas išmokėti 1,6 mlrd. eurų TVF birželio pabaigoje oficialiai nebuvo vadinama nemokumu (TVF terminologijoje tai „uždelstas mokėjimas“), tai vertybinių popierių apmokėjimo pažeidimą kitaip vadinti, kaip nemokumas, sunku.
Graikijai paskelbus nemokumą, ši tikriausiai netektų prieigos prie ELA „pagalbos“, be kurios likti euro zonoje taptų praktiškai neįmanoma. ELA kreditai yra suteikiami „mokiems“ institutams, patiriantiems „laikinas likvidumo problemas“.
Ilgalaikis problemų sprendimas yra neįmanomas be graikų skolų nurašymo
Nuo 2010-ųjų Graikija iš tarptautinių kreditorių gavo 240 mlrd. eurų, o tai 175 proc. viršijo šalies sukuriamą BVP. Dominuoja oficialūs kreditoriai – euro zonos šalys, ECB ir TVF. Paskutinį mėnesį paaiškėjo, kad Graikija nesugeba aptarnauti šių skolų, o Europa ir TVF, anot žymaus JAV investuotojo Billo Grosso, tęsia „rato principo finansinės piramidės“ žaidimą – jie pasirengę išduoti Graikijai naujus kreditus tam, kad ši išmokėtų senas skolas jiems patiems.
Prancūzų ekonomistas Thomas Piketty, bestselerio „XXI amžiaus kapitalas“ autorius, vakarykščiame interviu „Die Zeit“ pareiškė, kad Europa turėtų sukaupti drąsą ir surengti istorinę konferenciją, „kaip po Antrojo pasaulinio karo“, ir susitarti dėl „visų skolų restruktūrizavimo – ne tik Graikijos, tačiau ir kai kurių kitų Europos šalių“. „Tik ką mes praradome šešis mėnesius visiškai neskaidrioms deryboms su Atėnais“, – nerimavo ekonomistas. Vokietija, anot jo, neturėtų priešintis skolų nurašymui, nes ji pati „niekada negrąžino savo skolų ir negali aiškinti kitoms šalims“, tvirtina T. Piketty. Nurašius skolas, „būtinai reikėtų įkurti naują Europos institutą, kuris nustatytų maksimalų leidžiamą biudžeto deficitą, kad nepasikartotų panašūs skolų užsiauginimai.“
