Anksčiau viskas buvo paprasta: vaikus atnešdavo gandras, juos rasdavo kopūste, o vėliau sužinodavome, kaip viskas vyksta...
Šiandien štai vis anksčiau vaikams aiškinami ne tik žmonių kūno dalių pavadinimai, bet ir jų funkcijos. Nebelieka jokių „pipi“. Tačiau ar tai teisinga?
1 pavyzdys: „instrumentai“
Skubėdama 5-metei draugės dukrai, greitai įbėgusi į vietinį prekybos centrą, nupirkau lėlę-kūdikį. Mergaitė labai džiaugėsi, o aš vos keletą minučių pasišnekėjusi su drauge, išdūmiau savo keliais. Greitai sulaukiau skambučio. Pasirodo, kad lėlė-kūdikis turėjo „pipi“! Lėlė buvo papuošta mėlynu seilinuku, kas simbolizavo vyrišką lytį. Draugė turėjo ilgai galvoti, kaip paaiškinti keistą darinio prasmę, kurią rado jos dukra lėlės vystykluose, o man buvo gėda.
Manoma, jog ankstyvas seksualinis išprusimas, leidžia suvokti galinčias iškilti grėsmes ir jų išvengti, tačiau ar tai yra tiesa? O gal, jei nežinai, tai ir nereikia? Jei 12-mečiai žino mažai „teorijos“ sekso temomis, galbūt mažesnė tikimybė, jog jie tuo užsiims?
2 pavyzdys: „lezbis“
Štai kitos draugės penkiametė dukra pravedė mums lytiškumo pamokėlę. „Ar žinai, kad lezbė, tai kai moteris su moterimi, o lezbis, tai kai vyras su vyru?“ – priėjusi prie manęs išdrožė mergaitė. Išsigandusi draugė pradėjo auklėti dukrą: „Taip sakyti yra negražu“, tačiau gavo teisybės pliūpsnį. „Bet juk tai tiesa!“ – nenusileido mergaitė. Ir tai buvo tiesa, kuri tikrai baugina.
Pradinėse klasėse visi tyliai juokdavosi, kai diktante reikėdavo rašyti žodį „sąsmauka“. Šiandien štai mažieji nebesijuokia. Jie žino, kaip viskas vyksta, gal net geriau, nei mes. Mūsų vaikų žodynuose jau įsiveisia ne tik tokie žodžiai kaip „gėjus“ ar „lezbietė“, bet ir „klitorius“, „seksas“, „analinis“, „oralinis“, „kunilingas“...
3 pavyzdys: „Kas nori pi*tis?“
Vieną šiltą pavasarį, kai jau buvo pradėjusios veikti lauko kavinės, ramiai sau gėriau arbatą, kai staiga už nugaros išgirdau berniuko balsą: „Kas nori pi*tis?“ – daug kartų rėkė šis, atsistojęs ant netoliese esančio suolo.
Paprašiau vaiko, jog šis prieitų. Pasirodo mažasis vos 4 metų. „Ar žinai, ką reiškia tai, ką tu sakai?“ – pradėjau auklėjamąjį darbą. „Žinau,“ – gana kukliai atsakė berniukas. – „tai... tai, kai miega ir pi*asi!“ Sutarėme, jog daugiau šis taip nebesakys.
Nežinau, iš kur mažasis ištraukė tokį „šūkį“, tačiau aišku viena: nuo to apsaugoti vaikų beveik neįmanoma. Televizoriuje pusnuogės „olialia“, internete, žurnaluose taip pat gausu nuotraukų, ir net jei vaikui neprieinama bendra informacija, kurią jis gali perskaityti, tai vaizdai mažų mažiausiai sukelia daug klausimų.
Tačiau pavyzdžių yra ir priešingų...
4 pavyzdys: „O kaip buvo prie ruso“
Visi žino, jog „prie ruso“ sekso nebuvo, tačiau gandrai vis dar skraidė...
Vienos ginekologės pasakojimas:
„Ginekologe dirbu jau seniai. Prieš kokius 20 metų pas mane atvažiavo kaimo moteriškė ir karutyje atitempė 15-metę dukrą, mat ši nenorėjo eiti. Kažkas blogai, reikia patikrinimo. Įkalbinusi merginą pasitikrinti, pranešiau džiugią žinią. Mergina nėščia. Ketvirtas mėnuo. Motinai pasidarė silpna, o 15-metė šoko nuo kėdės manęs mušti rėkdama: „Negali būti! Juk mes tik dieną ir stovint!“
Tad ar slėpimas iš tikrųjų yra sprendimas? Problema slepiama neišsisprendžia savaime. Tad gal vis dėlto yra ta riba, kada laikas pasisodinti savo vaiką ir viską papasakoti? Bet kaip nepavėluoti?
5 pavyzdys: „ne tik gandras“
Seksologo pasakojimas (veiksmo vieta – Lietuva):
„Į mane kreipėsi jauna 24 metų porelė. Jie niekaip negalėjo susilaukti palikuonio. Po ilgai trūkusių bergždžių konsultacijų, man trūko kantrybė, todėl tiesiog paklausiau, kaip pora „daro“ tą vaikelį. Atsakymas šokiravo ne tik mane, bet ir kartu dirbusius kolegas. „Na tai paprastai, kaip visi. Padedam po lova dubenį su vandeniu ir laukiam.“ Ar dar reikia komentarų?“
Galbūt svarbiausia yra neperlenkti lazdos. Suaugęs žmogus turi būti lytiškai išprusęs, suvokti savo organizmo funkcijas, pojūčius, tačiau, kokiame amžiuje iš vaiko reikia atimti gandrą, sprendžia tėvai ir vaiką supanti aplinka. Visada norime, kad mūsų vaikai turėtų gerus draugus, kurie neskatintų negatyvaus elgesio, jog jie būtų saugūs, bet ar tikrai verta mažamečiui žinoti „viską“?
Kaip pasielgti su gandrais?
Egipto faraonas Ramzis I, 15 gimtadienio proga iš tėvo gavo dovanų žmoną, 40 sugulovių ir raktus nuo visų Egipto viešnamių. Daugelis religinių ritualų taip pat buvo susiję su seksu, masturbacija (nebūtinai su moterimi). Paprasti žmonės taip pat nesigėdijo savo seksualinio gyvenimo ir sekė faraono pavyzdžiu. Kadangi gausios šeimos gyvendavo mažuose nameliuose, tai galima daryti prielaidą, jog seksualiniai ryšiai nebuvo slepiami nuo mažamečių. Tik viduramžiais buvo pradėtos puoselėti „susilaikymo“ idėjos.
Žvelgiant į pasaulinę istorinę praeitį galime nusijuokti ir sakyti, kad TAI buvo įprasta, tačiau kalbant apie psichinę to meto žmonių būklę (karai, kraujas, vergovė), kai į karalių sostus sėsdavo mažamečiai vaikai, galėtume teigti, jog per daug ankstyvas seksualinis išprusimas greičiau skatina antievoliuciją. T.y. jaunas žmogus domisi seksu taip intensyviai, ir pats aktas taip nebetenka prasmės, jog iš tiesų, jį mažai kas tedomina.
Kai sunaikinama paslaptis ir draudimai, greičiau paleidžiama venerinių ligų ir moralinio išsigimimo bomba, nei kad skatinama apsauga žiniomis. Tuo labiau vaikas, žinodamas, jog yra kažkoks „gėjus“, „seksas“ ir jog tai labai „gera“, savaime suprantama, norės pabandyti vedamas smalsumo, nepriklausomai nuo to, bus jam tai leidžiama ar ne.
Tad auginkite, aukite, bet palikite gandrus... Lai jie išskrenda, kada jiems reikės, patys!
Mieli skaitytojai! Nepamirškite pareikšti savo nuomonės ir parašyti komentaro? Kokia Jūsų nuomonė? Ar reikia tėvams kalbėti su vaikais apie lytinį švietimą? Ar yra būdų apsaugoti vaiką nuo aplinkos poveikio jo suvokimui? Gal ir Jūs turite istoriją apie tai, kaip teko susidurti su mažamečio vaiko „seksualiniu išprusimu“?
Marjeta Šamšonaitė
