Daugiau kaip pusė šių dienų kūdikių, gimusių išsivysčiusiose šalyse, sulauks 100 metų, teigia mokslininkai.
Tyrimui vadovavęs danų mokslininkas Kaare Christensenas teigia, kad gyvenimo trukmė ilgėja nuo 1840 metų ir nėra jokių ženklų, kad ši tendencija pasikeistų, praneša BBC.
„Linijinis gyvenimo trukmės ilgėjimas pastaruosius 165 metus leidžia tvirtinti, jog neartėjama prie jokios grėsmingos ribos. Jei taip būtų, greičiausiai vyktų kokie nors lėtėjimo procesai“, - kalbėjo mokslininkas.
1950 metais tikimybė išgyventi 80–90 metų vidutiniškai siekė 15–16 proc. moterims ir 12 proc. vyrams.
Tyrime teigiama, kad iki trečiojo praėjusio amžiaus dešimtmečio ilgėjantį amžių lėmė padidėję kūdikių ir vaikų išgyvenimo rodikliai. Vėliau gyvenimo trukmės ilgėjimą lėmė tai, kad vis ilgiau išgyvendavo senesnio amžiaus žmonės. Tai ypač aiškiai matoma nuo 8 dešimtmečio.
Pasak mokslininkų, dabar galima išskirti keturis žmogaus gyvenimo etapus – vaikystę, jaunystę, ankstyvą senatvę ir vėlyvąją senatvę. Anot jų, nėra jokių požymių, kad pastarajai grupei priklausantys asmenys turėtų daugiau sveikatos problemų nei jų jaunesnieji kolegos, iš dalies todėl, kad neatspariausi žmonės miršta pirmieji, o stipriausieji sulaukia 85-erių.
Danų tyrimas parodė, kad 30-40 proc. 92–100 metų žmonių buvo visiškai savarankiški. JAV ilgaamžių (110-119 metų) tyrimo duomenys atskleidė, kad net 40 proc. tokio amžiaus sulaukusiųjų nereikėjo niekieno pagalbos.
„Turimi duomenys rodo, jog žmonės ne tik ilgiau gyvena, tačiau juos rečiau kamuoja įvairios negalios, funkciniai sutrikimai“, – teigė K. Christensenas.
