Ar prisimeni tuos nerūpestingus mokyklos laikus, kai savaitgaliais gulėdavai lovoje ir, gerdamas mamos paruoštą kakavą, žiūrėdavai televizorių? Kai su nekantrumu trokšdavai išvysti mėgstamiausių laidų herojų veidus ir liūdėdavai, kai laidos pasibaigdavo? Ar žinai, ką jie veikia dabar, kai tu jau užaugai? Pakalbinome du pašnekovus: „Lango į gamtą“ vedėją Ričardą Kazlauską ir „Kibir Tele Vibir“ vaiduoklį Kąstytį Stumbrį, kurie darbą televizijoje prisimena su nostalgija.Sudomindavo ne tik vaikus, bet ir jų tėvelius
Pasakodamas apie 40 metų trukusios veiklos televizijoje pradžią R.Kazlauskas prisimena, kad viskas prasidėjo tarsi savaime – tuo metu, būdamas dėstytoju jis daug keliavo ir buvo pakviestas į geografinę laidą „Ir platus gi mano kraštas“. Vėliau pradėjo dirbti laidoje „Langas į gamtą“, iš kurios jis mums geriausiai žinomas. Nors laida buvo skirta vaikams, ją žiūrėdavo ir tėvai, norėję pamatyti neatrastų dalykų, susipažinti su Lietuvos vaizdais, gyvūnais, augalais, paukščiais. R.Kazlauskas gamtos paslaptis pateikdavo lengvai suprantama kalba, laidos būdavo labai gyvos, palikdamos kibirkštį nuolatiniam domėjimuisi bei ieškojimui.
„Aš intensyviai tyrinėjau Lietuvos gamtą, važinėjau po visus Lietuvos kraštus, nors mano paties gimtinė yra Dzūkija. Televizijos laidas derinau su savo tyrimais. Gal dėl to ši laida išsilaikė tiek metų“, – „Studentų erai“ kalbėjo pašnekovas. Gamtininkas prisiminė, kai žmonės, atpažindami jį gatvėje, atnešdavo ligotus gyvūnus ir jam pačiam tekdavo juos išauginti, išgydyti ir paleisti į gamtą. R.Kazlausko namuose buvo virš 100 rūšių įvairių dydžių paukščių, nuo didžiosios gulbės iki nykštukų. Taip pat apie 75 rūšys roplių, tokių kaip anakonda arba lygusis žaltys.
„Man rūpėjo ne tik gyvūnai, bet ir augalai. Esu seniausias Lietuvos akvariumininkas. Labiausiai mėgstu tropinius augalus, ir man labai smagu, kad kievieną dieną namuose sužydi po naują kokį nors įdomų augalą. Taip pat turiu apie 50 rūšių orchidėjų“, – apie įspūdingą kolekciją kalba R.Kazlauskas.
Savo laidas profesorius prisimena su šypsena. „Mylimiausios būdavo apie Lietuvos gamtą. Kai kurie rasti gyvūnai netgi tapdavo mūsų šeimos nariais. Prisimenu, kai namuose gyveno bebras, kuris turėjo atskirą lėkštutę prie stalo.“
Dažniausiai laidose R.Kazlauskas kalbėdavo pats, tačiau pasikviesdavo ir žiūrovus – vaikus. „Prisimenu laidą „Vakaras su tėveliu“, kurią vedžiau kartu su savo sūnumi, kai šis dar buvo mažas. Vienišos mamos man vėliau skambindavo ir prašydavo nebevesti tokių laidų, nes jų vaikai taip pat norėdavo būti su savo tėveliais.“, – mena profesorius ir su nedidele nostalgija atsidūsta, kad ir jo sūnus jau užaugo.
Per aštuonerius metus be „Lango į gamtą“ TV3 televizijoje R.Kazlauskas parengė apie 400 laidų. Nors kai kurios jų trukdavo tik po 5 minutes, jis mano, kad ir per tiek laiko gamtininkas gali pasakyti labai daug. Vėliau, laidoje „Vakaras su profesoriumi Kazlausku“, gamtininkas grįžo į Lietuvos televiziją – ten, kur ir pradėjo karjerą.
Pašnekovas džiaugiasi, kad visi darbai buvo įvertinti. Kartu su televizijos laidomis jis galėjo tyrinėti gamtą, o surinkti moksliniai duomenys nenuėjo veltui – R.Kazlausko dėka buvo įkurta daug draustinių. Jis pamena, kad tyrinėti gamtą laidoms padėdavo ir studentai, kurių dalis dabar taip pat tapę profesoriais. „Man gera, nes tos laidos padėjo vaikams pažinti Lietuvos gamtą ir ją išsaugoti“, – prisipažįsta R.Kazlauskas.
Prieš aštuonerius metus R.Kazlauskas baigė dėstytojo kadenciją Vilniaus universitete, bet mokslinio darbo nenutraukė. Prieš trejus metus išleido knygą „Lietuvos drugiai“. Taip pat parašė daug kitų mokslinių, pažintinių knygų skirtų vaikams, keletą vadovėlių, iš kurių vienas skirtas studentams. Dabar gamtininkas išėjęs į pensiją.
Profesorius teigia, kad laidos, kurios yra dabar rodomos per televiziją, jam visai nepatinka, nes jose per daug šou elementų. Tačiau jis džiaugiasi, kad išliko bent radijas, per kurį kartais dabr girdi savo įrašytas laidas. R.Kazlauskui išėjus iš televizijos, panašių laidų neatsirado.
Vaiduokliška laida ir Kąstytis Stumbrys
Tikriausiai ne vienas dabartinis studentas, žiūrėdamas BTV televiziją, vaikystėje tikėdavosi išvysti „Kibir tele vibir“ laidos vaiduoklio veidą. Galbūt kas nors net siuntė laiškus, piešinius ar dalyvavo jo rengiamuose konkursuose, tikėdamasis gauti įvairiausių prizų, tokių kaip šokoladukai ar kramtomoji guma. „Kibir tele vibir“ – nuotaikinga, mokomoji laida, susilaukusi didelio populiarumo. Joje vaiduoklis rodydavo parengtus reportažus iš Lietuvos kampelių, mokydavo vaikus pasigaminti įvairias smulkmenas (lėktuvėlius, dėžutes), skelbdavo konkursus. K.Stumbrys prisimena, kad televizijai reikėjo naujo personažo vaikų laidai, o jis buvo perskaitęs neseniai išleistą O.Proistlerio knygą „Vaiduokliukas“, ir pagalvojo, kad galėtų pats būti vaiduokliu. Jis turėjo ilgus plaukus, didelę barzdą, buvo be priekinių dantų ir mokėdavo paploninti balsą, kad šis skambėtų vaiduokliškai. Vaikų laidai tai puikiai tiko.
Kaip savo laidas K.Stumbrys prisimena dabar? „Aš pasiilgstu to, tačiau gal ne buvimo televizijoje, o paties proceso, ieškojimo, kapstymosi, ginčų“, – kalba pašnekovas ir piktinasi tuo, kas dabar rodoma per televiziją. Jo manymu dabartinė animacija bukina vaikus, nes joje nebėra jokios edukacijos.
Vaiduoklis prisimena, kad pačiam labiausiai patikdavo važinėti po Lietuvą, filmuoti, ką atrasdavo gražaus ir vėliau tai parodyti savo laidose. Kad vaikai jį iš tiesų mėgsta, buvo galima matyti iš didžiulės krūvos laiškų, kurią vaiduoklis kaskart gaudavo. Dažnai jis atsakydavo į laiškus, nors dėl jų gausos nevisada spėdavo visus perskaityti. Kartais į juos atsakydavo tiesiog eterio metu. K.Stumbrys netgi dabar prisimena, kai kuriuos vaikų laiškus, įstrigusius atmintyje. Vienas iš tokių, laiškas tema „Kalėdinės vaikų svajonės“, kuriame vaikas prašė, kad visi žmonės gerai gyventų, visi turėtų, ką valgyti, ir visi būtų laimingi. Taip pat prisimena, kai vieną kartą per neatsargumą jis tiesioginio eterio metu pasakė savo telefono numerį, ir jam paskambinęs vaikas norėjo pasakyti, kad jo mama išėjusi į parduotuvę, o jis likęs vienas ir nori pakalbėti su vaiduokliu.
K.Stumbrys atsidusdamas sako, kad norėtų grįžti į televiziją, tačiau dabar viskas priklauso nuo rėmėjų, o jei jų neturi, tiesiog esi nereikalingas. „Užburtas ratas“ – liūdnai šypsosi pašnekovas. Dabar vaiduoklis „nebevaiduokliauja“, užsiima fotografija, Šiaulių Lieporių gimnazijoje vadovauja fotografijos būreliui. Jo nuotraukose apstu gamtos: medžių lapai, spygliukai, gėlės, uogos, pūkeliai ir daugybė kitų gamtos detalių, atrodančių kaip vientisas audinys.
Kristina Lingytė
