Draudikų teigimu, 2012-ieji buvo stabilaus augimo metai, rinka tapo ramesnė. „Lietuvos draudimo" generalinis direktorius Kęstutis Šerpytis sako, kad jaunose rinkose yra daugiau galimybių ir erdvės verslo plėtrai, todėl mūsų šalyje pasibaigus krizei rinka atsigavo greičiau ir efektyviau nei senosiose Vakarų Europos šalyse. Tačiau Lietuvoje išlaidos draudimui sudaro tik kiek daugiau nei 1 proc. šalies BVP, tai yra du tris kartus mažiau palyginti su kitomis ES valstybėmis.
„Lietuvos ne gyvybės draudimo rinka šiemet, tikimasi, augs ne mažiau kaip 6-7 proc., jei Lietuvos BVP bus apie 3 proc. ir pasiteisins ekonomikos sričių optimistinės prognozės. Tikimės, kad 2013-ieji bus tvarios draudimo plėtros metai", - sako K. Šerpytis. Draudikai prognozuoja, kad ne gyvybės draudimo rinką labiausiai augins komerciniai klientai, kurie jau atsigavo po krizės.
„Lietuvos draudimo" duomenimis, pernai gyventojai ne gyvybės draudimo paslaugoms vidutiniškai išleido 437 Lt. Apklausų duomenimis, šiais metais ne gyvybės draudimo paslaugoms ketinama išleisti 501 Lt. „Matyti, kad Vakaruose jau seniai įsitvirtinusi nuostata savo rizikomis dalytis su draudiku ir taip išvengti galimų didelių nuostolių, pamažu prigyja ir mūsų šalyje. Lietuvos vartotojai jau įsisąmonina, kad greitai besikeičiančiame pasaulyje iškyla būtinybė apdrausti savo nuosavybę ir taip apsisaugoti nuo netikėtų finansinių rūpesčių", - teigia K. Šerpytis.
Draudikai 2012-aisias konkuravo ne tik kaina, kuri buvo reikšmingiausia krizės metais, bet ir kokybe, daugiau dėmesio skyrė individualiems kliento poreikiams, pridėtinės vertės sukūrimui. „Privatiems klientams pasiūlėme standartinius draudimo paketus, galimybę pasirinkti papildomas rizikas prie jau galiojančios sutarties, galimybę pačiam klientui susikomplektuoti nelaimingų atsitikimų draudimo polisą pasirenkant tai, kas jam aktualu ir naudotis fiksuotomis produktų kainomis. Šios naujovės pasiteisino - klientams galimybė pasirinkti „tai, ko reikia man" vietoj to, „kas siūloma visiems" pasirodė patraukli ir reikalinga", - sako K. Šerpytis.
Praėjusiais metais, atsigaunant ir augant rinkai, pradėjo daugėti didesnės vertės sutarčių. Daugelis draudikų sugebėjo stabilizuoti savo portfelius, kurie per krizę varžantis dėl kliento vien kaina, jau buvo tapę nuostolingais.
„Prognozuojame, kad šiais metais privačios rinkos augimą sąlygos kasko ir būsto draudimai. Kasko draudimo populiarumas priklausys nuo vartotojų nusiteikimo atnaujinti savo automobilių parkus - jei išsilaikys bendrosios ekonomikos tendencijos, ši draudimo rūšis augs. Kitas svarbus dalykas - rinka, ypač privati, kurioje išdraustumas sąlyginai mažas, auga ir augs dėl didėjančio vartotojų sąmoningumo ir reiklumo", - prognozuoja K. Šerpytis.
„Lietuvos draudimo" duomenimis, šalyje yra apdrausta 22 proc. butų ir 49 proc. privačių namų. Iš jų tik pusė yra apdraudę namuose esantį turtą, kiti naudojasi tik pastatų draudimu. Apie 15 proc. apsidraudę nelaimingų atsitikimų draudimu.
„Lietuvos draudimas" yra didžiausia šalies ne gyvybės draudimo rinkos bendrovė, įkurta prieš 90 metų. Jos paslaugomis kasmet naudojasi daugiau nei pusė milijono šalies privačių ir verslo draudėjų. „Lietuvos draudimas" priklauso vienai didžiausių draudimo grupių RSA, teikiančiai draudimo paslaugas 140 šalių ir aptarnaujančiai apie 20 mln. klientų visame pasaulyje.
