Kiekvieno sėkmingo sportininko istorija, kad ir kokia paslaptis ją gaubtų, laikoma trijų banginių: atkaklaus darbo, žiupsnelio sėkmės ir nesavanaudiškos artimųjų paramos. Lietuvos kartingų čempionas– 20-metis Simas Juodviršis – neslepia, kad iškovoti medaliai ir taurės yra tėčio bei komandos narių nuopelnas.
Kartingų sportas Lietuvoje neminimas tarp populiariausių, tačiau vis daugiau tėvų, vaikystėje svajojusių apie „Formulės-1“ bolidą, atveda vaikus į kartodromą. O šis hobis dažnai virsta nenuvaldoma aistra.
Aistra užkoduota genuose
„Kartingu sportu susidomėjau prieš 12 metų, kai man tebuvo aštuoneri. Jeigu ne tėtis, tai gal ir nebūčiau tiek pasiekęs. Jis visada mane skatindavo ir pasitikėdavo. Mano tėtis taip pat domėjosi ir dalyvavo kartingų lenktynėse. Turbūt tai irgi mano genuose“, – sako daugkartinis kartingų čempionas S. Juodviršis.
– Esi tituluotas čempionas ir dalyvauji varžybose užsienyje, kaip spėji viską suderinti su mokslais? – paklausėme S. Juodviršio.
– Kol mokiausi mokykloje, kažkaip sekėsi viską suderinti. Kai įstojau į universitetą – sudėtinga, nes daug treniruočių užsienyje, o dar tik prasidėjo sezonas.
– Tikriausiai sunku Lietuvoje rasti lygiaverčių priešininkų?
– Lietuvoje yra augančių ir talentingų lenktynininkų. Šiuo metu nėra, bent jau kuriuos žinau. Todėl tenka lenktyniauti užsienyje, nes ten stiprūs ir konkurencingi lenktynininkai.
– Kuo skiriasi varžybos užsienyje ir Lietuvoje? Kaip jos organizuojamos? Galbūt didesnio dėmesio sulauki?
– Užsienyje, kaip bebūtų gaila, yra aukštesnio lygio varžybos, nes ten šitas sportas yra vertinamas. Ten kartingai populiarumu nusileidžia tik „Formulei-1“. Ten susirenka daug pasiekusių, aukšto lygio lenktynininkų, su kuriais tenka konkuruoti. Lenktynės būna sklandžiai suorganizuotos. Lietuvoje dėl finansavimo tokio lygio negalime tikėtis. Nesu aš kažkoks išskirtinis, bet, gerėjant rezultatams, didėja ir dėmesys.
Finansavimas – didžiausia problema
Lietuvoje iš viso yra šeši kartodromai: Marijampolėje, Smalininkuose, Anykščiuose, Aukštadvaryje, Šiauliuose bei Vilniuje. Priešingai nei kaimyninėje Latvijoje ar Italijoje, kuriose šiuo metu kartingai – populiariausia sporto šaka – remiama valstybės.
S. Juodviršis paklaustas, kiek tenka investuoti į vienas lenktynes, sportininkas atsakė: „Tai gana brangus sportas, ne kiekvienas juo gali užsiimti. Užsienyje vienoms varžyboms pasirengti kainuoja nuo 6 tūkstančių eurų, o Lietuvoje apie tūkstantį litų.“
Norint pasirengti varžyboms mūsų šalyje ir užsienyje yra sunku: skiriasi trasų danga. Dvejus metus „Formulėje-2“ lenktyniavęs vienas žymiausių Lietuvos automobilių sporto lenktynininkas Kazimieras Vasiliauskas praėjusiais metais ketino pereiti į aukščiausią kategoriją – „Formulę–1“, tačiau tam reikėjo surinkti didesnį biudžetą. Visgi to padaryti nepavyko. Lenktynininkas buvo nusprendęs baigti sportininko karjerą, tačiau šiais metais sugrįžo ten, nuo ko pradėjo – kartingų.
„Automobilių sportas labiau vertinamas negu kartingas, – sako S. Juodviršis. – Reikia daugiau trasų, reklamos, mažas finansavimas – ne vien viską krepšiniui skirti. Šiuo metu mano atstovaujamam klubui „RKV Racing“ neblogai sekasi populiarinti šį sportą: atnaujinta kartingų trasa Smalininkuose, ieškoma naujų, talentingų lenktynininkų ir rėmėjų.“
Tuo tarpu daugkartinis Lietuvos kartingų čempionas ir lenktynių organizatorius Tadas Vaitkevičius sako: „Vis dėlto tai yra techninė sporto šaka ir nors yra viena iš pigiausių, lyginant su kitomis techninėmis sporto šakomis, kartingas - pasiturinčių šeimų sportas. Mes siekiame padaryti kuo labiau prieinamu visiems, stengiamės organizuoti lenktynes turintiems pigesnę techniką, ieškome rėmėjų lenktynių organizavimui ir gabesniu vaikų parengimui lenktyniavimui užsienyje.“
Įspūdingiausia pergalė – Vokietijoje
Pirmąsias lenktynes Europos kartingų čempionate Vokietijoje, Vakersdorfo mieste, daugkartinis čempionas atsimins dar ilgai. Nors lenktynininkas prieš varžybas, per treniruotę patyrė traumą, sugebėjo važiuoti finale ir tapo čempionu: „Tai pirmas toks laimėjimas Lietuvos kartingų sporto istorijoje ir, manau, ne paskutinis“, – sako dabartinis Europos čempionas.
S. Juodviršis pasakoja, kad kartingų sportui reikia būti pasiruošusiam ir fiziškai: „Esu patyręs avarijų, bet jos nebuvo rimtos. Tačiau sužeidimų nesu išvengęs: per Europos čempionatą buvo lūžę šonkauliai, šiais metais dėl intensyvaus treniruočių ir varžybų grafiko buvo plyšę peties raiščiai. Tai nėra lengvas sportas – reikalaujantis gero fizinio pasirengimo ir ištvermės.“
Sportuoti pradedama nuo vaikystės
Užsiiminėti kartingo sportu vaikai gali sulaukę jau 6 metų. Vilniuje ir Kaune veikia taip vadinamos kartingo „mokyklėlės“, kuriose vaikai yra supažindinami su technika ir kartingo sporto specifika. Taip pat galima kreiptis į kartingo sporto klubus, kurie veikia daugelyje Lietuvos miestų. Sėkmingai išklausę teorinę dalį, vaikams yra suteikiama galimybė pasivažinėti su tikrais sportiniais kartais. Tai labai patogu, nes nereikia iš anksto investuoti lėšų į techniką, kol tėvai neįsitikina, kad vaikui tikrai patinka šis sportas ir jis nori užsiiminėti toliau.
Vaikai, priklausomai nuo jų amžiaus, dalyvauti varžybose pradeda F-Mikro arba F-Mini klasėse. Tai – būtina, siekiant gerų rezultatų ir karjeros kartingo sporte ateityje, nes čia įgyjama didžiausia patirtis bei suvokiama lenktynių ir technikos specifika. Vėliau vaikai pereina į vis galingesnes klases ir tampa patyrusiais lenktynininkais ir gerais vairuotojais keliuose. Užsiiminėdami kartingo sportu, jaunimas įgyja gerus vairavimo įgūdžius, savikontrolės bei disciplinos. Jis supranta, kad net mažiausia klaidelė už karto ar automobilio vairo, gali labai brangiai kainuoti.
Lenktynes organizuojantis T. Vaitkevičius priminė, kodėl pradėjo rengti lenktynes: „Būrelis praeityje buvusių kartingistų nusprendė grįžti į šį labai smagų sportą ir rengti lenktynes mėgėjams, kurių pagrindinė varomoji idėja buvo dalyvauti nebrangia ir vienodas technines galimybes turinčia technika. Vairuotojo sugebėjimas gerai pilotuoti kartą turi lemti jo rezultatą, o ne galingumas ar greitis, todėl ši teorija parodė, kad taip galima pritraukti daugiau jaunimo i šį sportą.“
Tikslas – „Formulės“ serija
Apie savo perspektyvas ir tikslus S. Juodviršis kalba drąsiai: „Turiu daug noro ir užsispyrimo Europos ir pasaulio čempionatuose. Tai pasiekiama per didelį darbą, artimųjų palaikymą ir sėkmę. Esu dėkingas savo didžiausiam finansuotojui „RKV Racing“, kurie man padeda siekti tikslo.“
Paklaustas ar negalvoja sėsti prie automobilio vairo, panevėžietis atsakė: „Dauguma žymių lenktynininkų savo karjerą pradėjo nuo kartingų ir tik po to įrodė, kad gali greitai važiuoti ir pereiti į „Formulę – 3“. Ir taip laiptelis po laiptelio siekti „F-1“ arba, žinoma, pereiti į žiedines lenktynes ar ralį. Mano tiksluose – pirmiausia laimėti Europos ir pasaulio čempionatus, o tada pereiti į aukštesnį lygį, galbūt „Formulių“ seriją.“
Trūksta motyvacijos
Taip pat su vaikais dirbantis T. Vaitkevičius sako, kad pagrindinė problema – motyvacijos trūkumas: „Vaikai dar nesuvokia, kad tik daug dirbant gali pasiekti laimėjimų, o dažniausiai nori viską gauti iš karto.“
„Vieni vaikai pakankamai greitai įsisavina vairavimo įgūdžius, kitiems tenka paplušėti daugiau treniruotėse, todėl sakyti, kad gimstama talentais nedrįsčiau. Tiesiog šioje sporto šakoje daug priklauso ir nuo sėkmės, vieniems ji šypsosi daugiau, kitiems - mažiau.“ , - pasakojo T. Vaitkevičius.
TIK FAKTAI
Pirmą kartą Lietuvos čempionu S. Juodviršis tapo 2001 metais. Iš viso lenktynininkas 8 kartus yra tapęs Lietuvos čempionu. 2004 metais jis tapo Lenkijos čempionu, 2008 metais – Baltijos šalių čempionu, 2010 metais – ir Latvijos čempionu.
S. Juodviršis debiutavo 2010 metais Vokietijoje vykusiame prestižinių „Rotax Max Euro Challenge“ lenktynių serijos antrajame etape ir už4mė pirmą vietą. 2011 metais Campilloje (Ispanija) vykusiose „Rotax Winter Cup 2011“ varžybose S. Juodviršis tapo čempionu.
