Žydrūnė JANKAUSKIENĖ | [email protected]
Valstybės įmonė Tauragės regiono keliai prižiūri kelius ne tik Tauragės, bet ir Šilalės bei Jurbarko rajonuose ir Pagėgių savivaldybėje. Atėjus žiemai, kelininkai dar kartą primena kelių priežiūros tvarką ir sako, kad kelyje būtina elgtis saugiai. Tik tuomet net pavojingos eismo sąlygos bus įveikiamos, o vairuojantys pavojingai, bet kuriuo metų laiku rizikuoja tiek savo, tiek kitų sveikata ar net gyvybe. – Mes, kelininkai, visiems žiemos sezono darbams esame pasiruošę jau nuo spalio vidurio. Tikrai neteisūs yra tie, kurie sako, kad žiema kelininkus visada užklumpa netikėtai. Visko turime, kad keliai būtų švarūs ir saugūs. Apsirūpinome ir technika, ir mišiniais, keliui barstyti, – dar prieš susitikimą sakė Valstybės įmonės Tauragės regiono kelių direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Arvydas Andriejauskas.
Kova su stichija
Maždaug prieš mėnesį sinoptikai žadėjo, kad tikroji žiema prasidės lapkričio pabaigoje–gruodžio pradžioje. Tačiau, A.Andriejausko tikinimu, kelininkai jau tada žiemos staigmenoms buvo pasirengę.
– Žinoma, visada visko gali pasitaikyti. Technika gali sugesti. Kitaip tariant, ir kelininkai nuo nelaimių nėra apsaugoti. Be to, vairuotojai turėtų žinoti, kad ne visada kelininkai gali pakovoti su gamtos stichija. Pavyzdžiui, staigiai šąlant arba siaučiant pūgai, gamta niekais paverčia visą įdėtą triūsą. Panašiai nutiko ir praėjusio penktadienio rytą. Maždaug apie 6 valandą, vyrai grįžo apžiūrėję kelius, kur reikia, pabarstę. Viskas atrodė ramu, įprasta ir sutvarkyta. O po pusvalandžio pradėjo snigti. Visas mūsų darbas ir lėšos nuėjo perniek, teko iš naujo važiuoti ir bandyti valyti vėl ir vėl. Apmaudžiausia, kad kelininkų darbas siaučiant stichijai akimirksniu virsta niekais. Niekas neįvertina to, kas nuveikta, bet dažniausiai būname išbarti už tai, kad netinkamai atliekame savo darbą, – apie kelininkų darbo specifiką kalbėjo A.Andriejauskas.
Pagėgiuose daugiausia žvyrkelių
VĮ Tauragės regiono keliai atsakinga už Tauragės apskrities valstybinės reikšmės kelių ir jų statinių priežiūrą bei remontą. Įmonė prižiūri 1446 km kelių Jurbarko, Tauragės, Šilalės rajonuose bei Pagėgių savivaldybėje. Šiuos kelius sudaro 66 km magistralinio kelio Ryga –Kaliningradas, 377 km krašto ir 1003 km rajoninių kelių. Rajonuose dauguma įmonės prižiūrimų kelių – asfaltuoti, o Pagėgių savivaldybėje – atvirkščiai: dauguma kelių – žvyrkeliai. Čia, A.Andriejausko teigimu, yra tik keli asfaltuoti keliai: dalis minėto magistralinio kelio, atkarpa respublikinio kelio Kaunas–Klaipėda ir keletas mažesnio reikšmingumo kelių.
– Žvyrkelių, kurie kiekvienais metais yra ardomi potvynio, nė nesirengiame asfaltuoti. Žvyrkelius potvynio zonoje lengviau ir pigiau prižiūrėti, – sakė pašnekovas.
Technika apsirūpino
2013–2014 metų žiemos sezonui Tauragės regiono keliai parengė 63 sniego valymo mechanizmus: 18 – Jurbarke, 22 – Šilalėje ir 23 – Tauragėje. Įmonėje yra 19 automobilių, kuriuose sumontuota barstymo įranga – Tauragėje dirba 7 tokios mašinos. Viena iš jų yra skirta tik smėlio ir druskos mišiniui berti. Pasak vietos kelininkų, šiam žiemos sezonui nupirkta 3484 tonos druskos (iš jų Tauragės rajono keliams – 1700 t). Be druskos taip pat pasiruošta ir smėlio bei druskos mišinio (iš viso 4424 t, iš jų 1800 t – Tauragėje). Tauragės rajone yra du druskos sandėliai ir du smėlio ir druskos mišinių pakrovimo punktai (kituose rajonuose – po vieną).
Keliai prižiūrimi eilės tvarka
Direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai sako dažnai sulaukiąs gyventojų klausimų, kodėl keliai nebarstomi laiku.
– Visų pirma noriu pasakyti, kad kelių priežiūra nevyksta chaotiškai. Tvarka yra reglamentuota ir visi keliai prižiūrimi pagal tam tikrą grafiką. Jis sudaromas atsižvelgiant į eismo intensyvumą tam tikru keliu. Todėl pirmiausiai valomas, barstomas judriausias mūsų tarnybų prižiūrimas, magistralinis kelias Ryga–Kaliningradas (Tauragės mieste tai – Dariaus ir Girėno gatvė bei Tilžės plentas). Čia tarnyba budi nuo 4 iki 22 valandos. Esant slidžiai kelio dangai, šis kelias visas turi būti pabarstytas iki 7 valandos. Jeigu eismo sąlygos normalios, magistralinio kelio nuo 22 iki 4 valandos neprižiūrime. O jeigu sąlygos sudėtingos, ilgiau nei 4 valandoms eismas šiuo keliu negali nutrūkti. Visuose krašto keliuose eismas negali nutrūkti ilgiau nei 8 valandoms. Jie pirmą kartą pabarstomi iki 8 val. Tarnybos šiuose keliuose budi nuo 6 iki 19 val. Tauragės mieste šie keliai yra Šilalės g. ir Gedimino g., Pagėgiuose – Vilniaus g. ir Klaipėdos g., – vardija A.Andriejauskas.
Krašto keliai, apie kuriuos kalba pašnekovas, yra šie: Mažeikiai–Plungė–Tauragė, Tauragė–Pašventys, Tauragė–Žygaičiai–Vainutas, Jurbarkas–Skaudvilė ir Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda.
Rajoniniai keliai – paskutinėje vietoje
Savivaldybės žinioje esantys rajoniniai keliai prižiūrimi patys paskutiniai: nuo 9 iki 18 val. Jie valomi tik baigus darbus magistraliniame ir krašto keliuose, o barstomi tik pavojinguose kelio ruožuose (stačiose įkalnėse, staigiuose posūkiuose) ir tik po stiprių lijundrų arba plikšalų. Šiais keliais eismas negali nutrūkti ilgiau nei dviem paroms (48 val.). Išimtis tik tie kelių ruožai, kuriais vyksta maršrutiniai arba moksleivių vežantys autobusai. Čia apledijusios dangos yra šiurkštinamos.
Išimtys
– Šie nustatyti reikalavimai netaikomi, jeigu sninga ilgiau nei 6 valandas arba su pertraukomis sninga 24 valandas, jeigu įšalęs ledas apledėja arba oro temperatūra dienos metu nepakyla aukščiau kaip iki minus 8 laipsnių. Be to, gyventojams noriu priminti, kad užmiesčiuose už vietinės reikšmės kelius, o miestuose už kiemų, skersgatvių, visų gatvių, išskyrus išvardintąsias, priežiūrą atsako ne kelininkai, o vietos savivaldybė, – primena Tauragės regiono kelių direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai.
Pavojingi kelio ruožai
Tauragės kelių tarnyba prižiūri beveik 11 km pavojingų kelio ruožų. Pagėgių savivaldybėje pavojingu kelio ruožu kelyje Vilkyškiai–Bitėnai–Panemunė įvardijama Bitėnų gyvenvietė, kelyje Vališkiai–Aušgiriai–Žukai – vingiuotas miško kelias (3,5 km), įkalnės (nuokalnės) keliuose Vališkiai–Kuisiai (500 m), Batakių geležinkelio stotis – Traklaukis (300 m), Skaudvilė–Adakavas–Nemakščiai (200 m), Skaudvilė–Gerviečiai (500 m), Lengveniai–Jociai (1km), Griežpelkiai–Vilkyškiai (2,63 km) ir Batakių miestelis kelyje Gryblaukis–Batakiai. Šie ruožai privalo būti pabarstyti iki 12 val. Tačiau tik tada, kai yra baigti darbai aukštesnio priežiūros lygio keliuose ir nesikeičia meteorologinės sąlygos.
Pustymui stabdyti
Šią žiemą kelininkai stato ir sniego sulaikymo įrenginius. Iš viso planuojama nutiesti 2,2 km užtvarų. Kelyje Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas turi būti pastatyta 700 m šių įrenginių (visi – kairėje kelio pusėje), 100 m sniego sulaikytuvų įrengta kelio Tauragė–Žygaičiai–Vainutas 21-ajame kilometre, dar 500 m šių įrenginių numatyta pastatyti kairėje kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda pusėje (134-ajame, 138-ajame ir 153-ajame kilometruose). Šiuolaikiški pustomo sniego sulaikymo įrenginiai yra plastmasinis tvorų tinklas.
Brangi priežiūra
Žinoma, kelyje išsaugota gyvybė – jokiais pinigais nematuojamas turtas, tačiau kelininkai primena, kad kelių priežiūra, ypač žiemą, yra labai brangi. Ko gero, nedaugelis žino, jog vienas barstytuvas, vežantis 8–9 tonas druskos, per 2 valandas vienu reisu nuvalo ir pabarsto apie 30 km kelio.
Vieno tokio reiso kaina – iki 3 tūkst. Lt. O vieną kartą pabarstyti visus Lietuvos magistralinius, krašto ir rajoninių kelių pavojingus ruožus kainuoja apie 1 mln. Lt.
Kalbėdami apie kelių priežiūros žiemą ypatumus, kelininkai siūlo visiems prisiminti, kad ir kokia rūpestinga būtų kelių priežiūra, kad ir kiek daug technikos dirbtų keliuose, kai sninga ir pusto, eismo sąlygos vis vien bus prastos, nes gamta už žmogų stipresnė.
Kelininkų patarimai vairuotojams:
- Šlapia kelio danga jau savaime yra slidi, o slidžiame kelyje automobilis elgiasi visiškai kitaip.
- Pasirinkite saugų greitį. Tai nereiškia, kad privalote važiuoti maksimaliai leistinu greičiu.
- Nevalia pamiršti, kad rudens ar žiemos kelyje tyko nuolatiniai pavojai. Ypač rytais, po naktinio šaltuko, dėl temperatūros skirtumų tiltai ir viadukai būna slidūs, užvažiavus ant jų gali ,,sumėtyti“ automobilį. Svarbiausia esant tokiai situacijai nesutrikti, nepulti beatodairiškai stabdyti, tereikia tvirtai laikyti vairą ir nemanevruoti. Ilgainiui tai tampa refleksu ir atliekama savaime, tačiau jauni vairuotojai jo dar neturi, tad geriausia apskritai neskubėti pasirenkant saugų greitį.
- Rudenį pavojingesnės yra žemesnės, arčiau vandens telkinių, pelkių, upelių esančios kelio vietos. Čia temperatūra paprastai būna vienu dviem laipsniais žemesnė, todėl ir plikledžio tikimybė čia didesnė.
- Artėjant žiemai posūkiuose vairuotojai turėtų riedėti gerokai lėtesniu greičiu nei kitu metų laiku, o jei transporto priemonė ima slysti, būtina nedelsiant sulėtinti greitį, tačiau jokiu būdu nepradėti stabdyti, nes automobilis ims slysti ir taps nevaldomas.
