Kokios Joninės – tokios Kalėdos
Joninių šventė Lietuvoje jau kelis metus iš eilės buvo gana lietinga ir vėsi. Šiemet Joninės bus šiltos ir žvaigždėtos. „Per Jonines bus šilta. Čia gal paskutinieji metai mus taip pripratino, kad per Jonines nuolat lyja, bet jos, kaip ir bet kuri diena būna pakankamai įvairios. Bet tie paskutinieji metai tikrai sudaro tokį įspūdį, kad jos yra lietingos, bet tikrai ne kiekvienos“, – ramina klimatologas Dr. D. Valiukas.
„Dėl Joninių orų, tai tikrai netiesa, kad būtinai per jas lyja. Kiek pamenu, būta visko, net labai gražaus oro. Lietingoji vasaros pusė prasideda liepos 10 d. - Septynių brolių miegančiųjų dieną“, – pritaria etnologas prof. dr. Libertas Klimka.
Mūsų protėviai Joninių šventės orus laikydavo reikalingus tolesnėms orų prognozėms. Buvo manyta, kad, jei Joninių naktis žvaigždėta, tai Kalėdos bus šaltos ir sniegingos. O jei Joninių naktis debesuota, tai Kalėdos bus lietingos ir vėjuotos. Jei naktis lietinga, tai Kalėdos bus sniegingos, su pūgomis. Taigi, laikydamiesi šia senolių išmintimi šiąnakt galime spėti ir apie ateinančias Kalėdas.
Joninių tradicijos
Pasak Etnologo prof. dr. Libertas Klimkos, Joninių šventė turi ypatingą prasmę, o ankščiau manyta, kad šventinės apeigos būtinos – jos padeda gamtai perkopti į kitą raidos etapą. Taip palaikoma tvarka dievų sukurtame kosmose. Tiesa, vėliau apeigos kito.
- Kodėl Joninės švenčiamos būtent birželio 24 naktį?
- Birželio 21-ąją saulė įrieda į Vėžio žvaigždyno ženklą – tai vasaros saulėgrįža, astronominė vasaros pradžia. Ilgiausia metų diena ir trumpiausia naktis. Praėjus porai dienų tradiciškai švenčiamos Joninės, vadintos Kupolėmis arba Rasos švente.
- Kuo ypatinga Joninių šventė?
- Vasaros saulėgrįžos šventė iškilesnė už kitas. Kitados per ją atlikinėtos sudėtingos, net porą savaičių trukdavusios šventinės apeigos su žolynais, vandeniu ir ugnimi. Būdavo renkami vaistingieji augalai, gėlėmis iškaišomi šaltiniai, deginami laužai ten, pro kur į ganyklas bus genami galvijai. Beveik visi rašiusieji apie senoviškąsias Jonines pažymi, kad iki saulėgrįžos renkamos žolės, tinkančios gydyti žmones, net padėti gimdyvėms bei apsaugoti nuo pikto gyvulius. Šis rinkimas vadinamas kupoliavimu.
- Ar Joninių naktį yra buriama? Kokiais būrimais užsiimdavo merginos?
- Taip, iš trijuose laukuose surinktų žolynų yra pinami vainikai. Merginos, burdamos ateitį, juos meta ant medžio, plukdo vandeniu, pasideda po galva pranašiškam sapnui. O vidurnaktį pražydęs papartis praskleidžia visas gyvenimo paslaptis…
- Iš kur vasarvidžio šventė yra gavusi Rasos vardą? Tai susiję su gamtos reiškiniais?
- Sakoma, kad Joninės – rugių žydėjimo šventė. Tuo metu jie jau yra „pasikėlę“, plaukėja – ant stiebų atsiradusios varpos. Rugelių žydėjimas nuo seno vadinamas jų rasojimu. Žmonės kaime taip skaičiuoja: „Rugiai devynias dienas žydi, devynias dienas auga, devynias dienas bręsta, ir po to taisyk dalgį, naujos duonos sulaukęs“. Taip pat būdavo stebima, kas dar vyksta gamtoje kartu su rugių žydėjimu. Miškas tuokart gali nudžiuginti pirmaisiais grybais. Jie vasariniai; o baravykus vadindavo rugiažiedžiais, varpiniais. Pirmasis jų dygimas trumpas, kito teks laukti iki rugpjūčio.
- Ar buvo manyta, kad per Jonines siautėja mitinės būtybės?
- Joninės – ir raganų siautėjimo metas. Manyta, kad galių burtams jos įgaunančios iš rugių žiedadulkių. Nagi išsiverda iš jų tokios košelės, pasitepa pažastis - ir gali ne tik iki Šatrijos, bet ir Kijevan nuskristi.
- Kuo ypatinga Joninių ryto rasa? Kokie burtai būdavo su ja atliekami?
- Rytmetinė vasarvidžio rasa irgi turinti nepaprastos gyvybinės galios. Pasinaudojančios tuo ir raganos, kėsindavosi į kaimynų turtą. Jos ypač taikosi atimti karvių pieną. Todėl išgenamoms karvėms duodavo šv. Agotos duonos, kad kerai neveiktų. Arba reikia apie dvyliktą valandą nueiti prie karvių, iš kiekvienos išmelžti po tris lašus pieno. Tada paimti devyneriopų, dieną ir vakare surinktų žolynų, išvirti ir supylus į nuovirą tuos pieno lašus sugirdyti karvėms. Triskart po devynias paras – tokios trukmės yra mėnulio mėnuo.
- O kaip dėl kitų mitinių būtybių ? Ar prieš jas irgi imtasi burtų?
- Joninių naktį ir prieš velnią, kuris arklius naktigonėje užjodo, galima veiksmingą ginklą įsigyti. Reikia miške susirasti šermukšnį, jį nusilaužti, už viršūnės paėmus parsivilkti namo. Tik negalima apsigręžti ir atgal pasižiūrėti, kad ir vardu kas šauktų. Parbogintą šermukšnį nugenėti ir pasidaryti smagią lazdą. Tada užsidegti graudulinę žvakę, pridengti ją puodu. Išgirdus velnią pas arklius baladojantis, skubiai ją atvožti. Ir nelabasis nebegalės pasprukti; tada paėmus lazdą galima gerai jam kailį išvelėti, net kol tas pavirs į baikštų kiškį.
