Karštis ir tvankumas labiausiai kenkia garbingo amžiaus šalies gyventojams - jie pirmieji ima skųstis negalavimus ir greičiau susirūpina sveikata, teigia medikai. Pasak jų, daugiausiai greitosios pagalbos ekipažai šį karštą savaitgalį šiek tiek dažniau skubėjo būtent pas pagyvenusius žmones.
Didmiesčiuose medikai savaitgalį neturėjo daug darbo, dažniau į juos pagalbos kreipėsi provincijos ir tų vietovių, kur yra ežerų, upių ir kitų vandens telkinių, gyventojai.
„Lietuva sensta, iškvietimų daugėja dėl to“, - sekmadienį BNS teigė Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerė.
Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties pamainos vyresnioji gydytoja Virginija Barankevičienė sekmadienį BNS teigė, kad mieste iškvietimų pagausėjimo nesijaučia, o Kauno apskrityje medikai darbo turi daug.
„Dėl karščio, kas konkrečiai kviestų, kad karšta, kas saulės smūgis, kad perkaito, nėra iškvietimų. Kauno mieste gan ramu, palyginti, matyt visi išvykę - iškvietimų tiek, kaip ir kiekvieną dieną, padidėjimo nėra. O Kauno apskrity, aplink Kauną, rajonuose iškvietimų nemažai“, - teigė gydytoja.
Pasak jos, dažnai medikai kviečiami pas neblaivius asmenis: „Visi girti ir kviečiasi greitąją - yra traumų, kurias gauna vandeny, įsipjauna, susimuša“.
V.Barankevičienės teigimu, per karščius labiausiai kenčia ligoniai: „Jiems sunkiau per karščius, bet nepasakyčiau, kad baisiai daug kvietimų“.
Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties atstovė BNS tvirtino, kad esminio iškvietimų padaugėjimo nesijaučia.
„Kad iškvietimų būtų daugiau nėra. Nėra net labai daug perkaitusių, dehidraduotų. Bent jau šiandien. Nu žiūrėkite tušti miestai, tuščios gatvės, visi namuose arba prie vandens telkinių“, - teigė ji.
Medikė taip pat pabrėžė, kad prie ežerų, upių ar kitų vandens telkinių greitosios pagalbos iškvietimų nėra: „Nekviečia.“
Alytaus greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerė Zita Norvilienė irgi teigė, kad medikams kaitra „darbo perdaug nepridėjo“.
„Kad masiškai padaugėtų, negalime pasakyti, bet yra vienas kitas iškvietimas su galvos svaigimais, skausmais, viešose vietose nualpimas vienas kitas, bet masiškai nėra“, - teigė ji.
Medikė prognozuoja, kad gyventojai jau priparato prie karščių ir žino jų poveikį sau, todėl saugosi.
„Tie karščiai jau ne vieną dieną ir ne dvi, tai matyt gyventojai apsipranta ir elgiasi protingiau. O kai karščiai užeina greitai ir trumpam, tai to neatsakingumo yra daugiau“, - BNS aiškina Z.Norvilienė.
Sekmadienį visoje Lietuvoje oro temperatūra siekė 30-31 laipsnių karščio.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
