Artimiausiomis dienomis šiluma nesitrauks, ketvirtadienį numatomi permainingi orai Vilniuje ir Kaune šils iki +30, šiauriniuose rajonuose iki +28, pajūryje +24, tačiau daug kur tikėtini trumpi smarkūs lietūs, galima perkūnija, vėjo gūsiai, kruša. Tokie tvankūs orai dažnai sukelia škvalą. Ketvirtadienio dieną jo tikimasi keliolikoje Lietuvos rajonų: pajūryje, centrinėje Lietuvoje, rytų Lietuvoje. Škvalai gali nuversti medžius, apgriauti pastatus. Škvalo metu vėjo greitis gali pakilti iki 20-30 m/s. Ketvirtadienį sulauksime gūsių siekiančių 15-20 m/s, vietomis iki 24 m/s. Šie reiškiniai tęsis ir penktadienio naktį, tik kiek silpnesne jėga, daugiausia Rytų Lietuvoje, taip pat galimas ir rūkas. Savaitgalį temperatūra nukris iki +23-25, pajūryje iki +21 laipsnio.
Pasak klimatologo Donato Valiuko, škvalas susidaro susidūrus priešingoms oro masėms. Tuo metu vėjo greitis gali netikėtai pakilti ir sustiprėti. Škvalas susidaro esant nepastoviai atmosferai. Tuo metu vyksta šaltosios ir šiltosios oro masių maišymasis ir pakyla staigūs vėjo gūsiai.
„Kai atmosfera yra nestabili, gali kilti ne tik škvalai, tačiau ir žaibai, iškristi kruša, paprastai škvalą lydi labai smarkus lietus ir žaibavimas. Susidaro pavojingi reiškiniai. Škvalas yra ne stiprus vėjas, o staigus jo sustiprėjimas”, – kalba klimatologas.
Pavojingiausias škvalas yra nusiaubęs Šilutę
Staiga sustiprėjęs vėjas gali išvartyti medžius, apgriauti namus. Škvalo metu nereikėtų slampinėti gatvėmis. 2012-ųjų birželio mėnesį Šilutėje škvalo metu vėjo gūsiai siekė net 40 m/s. Tuomet pavyko išvengti didesnių padarinių. „Dažnai nutinka, kad škvalas išvarto medžius. Škvalas, kaip reiškinys, retai kada būna prie žemės paviršiaus. Nuotraukose galima pamatyti, kaip po škvalo atrodo medžiai, jie būnu nulaužti per puse. Medžiai lūžta pusiau, lieka tik stiebai, čia yra tipiško škvalo palikta žala. Jei užklumpa viesulai, tai jie rauna medžius nuo žemės, o škvalas prie pat žemės paviršiaus nebūna, jis stipriai pučia kelis metrus nuo žemės”, – kalba klimatologas Donatas Valiukas.
Dideli škvalai yra nusiaubę ir kitus Lietuvos miestus. 1969-ųjų gegužės 15d. Jurbarke škvalo metu vėjo greitis viršijo 30 m/s; 1984-ųjų gegužės 26d. Pakruojyje škvalas siekė 35 m/s; 2012-ųjų liepos 9d. Nidoje audros metu užfiksuotas 36 m/s vėjo greitis. Esant tokiam vėjui tikrai galima nukentėti, dažnai išvartomi medžiai, elektros stulpai, kurie palieka žmones be elektros, yra apgadinami ir smulkūs buities prietaisai, nupučiami šiltnamiai.
Didžiausi škvalai nutinka liepą ir rugpjūtį
Škvalas yra šiltojo laikotarpio reiškinys ir jis dažniausiai prasideda gegužės ir baigiasi rugsėjo mėnesiais, na o liepą ir rugpjūtį jie yra didžiausi. Taigi, dar du mėnesius Lietuvos teritorijoje gali pūstelėti ne vienas škvalas. „Didžiausi škvalai nutinka liepą – rugpjūtį, šilčiausiu metu. Tiesa, jie ne visada yra pastebimi, jie kyla ir pakankamai nedidelėse teritorijoseir nebūtinai yrs fiksuojami, ne visi škvalai fiksuojami. Kartais jie gali būti tik vienoje gatvės pusėje, o kitoje ne. Škvalas gali būti labai lokalus, sukilęs nedidelėje teritorijoje”, – kalba D. Valiukas.
Škvalas gali kilti bet kurioje Lietuvos dalyje, tačiau rytinėje dalyje yra daugiau galimybių škvalams būti stipresniems. „Nesakyčiau, kad kažkokia Lietuvos dalis patiria daugiau škvalų, taip nėra. Sunku prognozuoti, kur škvalai yra stipresni, bet rytinėje dalyje škvalams tikimybė būti stipresniems yra didesnė”, – aptaria D. Valiukas.
Laikui bėgant škvalų daugės
Klimatologai bei meteorologai tyrinėjantys klimato pasikeitimus tikina, kad laikui bėgant stiprės tam tikri klimato reiškiniai, tarp jų ir škvalai.
„Kasmet škvalų statistika išlieka panaši, bet yra tikimybė, kad ateityje susidurs kontrastingesnės oro masės, šaltesnė ir šiltesnė, ir tuo metu galimas didesnis škvalo stiprumas. Kad jų daugiau bus, tai ko gero ne, bet kad jie gali būti stipresni, tai taip”, – mini klimatologas.